Šios dienos daina: Olympe Chabert – Bad boy malheureux [les mots / žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Švarus 10 dešimtmečio prancūzų pop gabaliukas, pamaniau, paklausęs prancūzų atlikėjos Olympe Chabert naujausio kūrinio „Bad boy malheureux“. Apie pačią atlikėją nėra labai daug žinoma, tik tai, kad ji dar pakankamai jauna ir užaugo muzikalioje šeimoje, kur tiek tėvas, tiek motina turėjo reikalų su muzika, tad nuo mažens Olympe buvo skatinama dainuoti. Per savo gyvenimą išbandė daugybę žanrų, kurį laiką svajojo ir mokėsi operinio dainavimo, nes jos diapazonas – sopranas. Bet, deja, taip nenutiko ir ji patraukė kitokios muzikos linkme. Baigė muzikos bakalaurą, moka groti violončele, o po to tęsė ir magistro studijas, susietas su muzika.

 

Visgi Olympe Chabert labai eksperimentuoja ir, kaip yra kažkada tikinusi, niekur neskuba, laukia, kol atras savą kelią. Olympe didesnis debiutas susietas su įvairiais teatriniais pasirodymais bei muzikiniais projektais, asmenine veikla YouTube kanale su kitais atlikėjais, dažniau ji minima kaip repo muzikos atstovė, tačiau naujausia jos daina „Bad boy malheureux“, atrodo, toli nuo repo. Daina apie jauną moterį, kuri prieš užmigdama įsivaizduoja blogą ir liūdną vyruką, seksualiai patrauklų, kuris jai pačiai nepasiekiamas, tačiau ji leidžiasi į platoniškai fiktyvų santykių įsivaizduojamą galimybių perspektyvą. Daina lengva, melodinga ir labai įsimenanti. Pasiklausykite jos.

 

Olympe Chabert – Bad boy malheureux

[les mots / žodžiai / lyrics]

 

Tout les soirs j'attends que bébé ferme les yeux

Je prend mon téléphone où j'ai gardé un secret

J'm'invente une histoire avec un mec mysterieux

Dans ces photos j'étudie le sujet

Tous les jours, je suis folle de lui

Et son joint, il tire un peu et lève les yeux la main dans les cheveux

La petite chaîne autours de son cou brille au loin

Et j'nous vois déjà partir tout les deux dans un endroit spécial

Même s'il te l'fait croire, te l'fait croire

Il joue a la poupée, faut pas lui en vouloir

 

[refrain]

 

C'est juste un Bad Boy malheureux

Torturé, beau comme un dieu

On a toutes envie de le materner

Qu'il pleure sur nos épaules dénudées

Juste un Bad Boy malheureux

Il passe son temps comme il peut

Et si il sait pas comment s'occuper

J'peut lui donner des idées

 

J'ai compris qu'il n'y a que la nuit qu'il est heureux

A partir d'une certaine heure les mâchoires un peu crispées

Et c'est sur lui que son bras qu'est tous les yeux

Quand il enlève son t-shirt pour danser

Faut pas que je sois trop sentimentale, il en a marre

Je veux pas être une pétasse de plus qu'il lui dit je t'aime

Il a rien besoin de faire, il peut toutes les avoir Je crois qu'il le sait et c'est bien ça le problème

T'es sans pas trop spécial

Même s'il te l'fait croire, te l'fait croire

Il joue à la poupée, faut pas lui en vouloir

 

[refrain]

 

C'est juste un Bad Boy malheureux

Torturé, beau comme un dieu

On a toutes envie de le materner

Qu'il pleure sur nos épaules dénudées

Juste un Bad Boy malheureux

Il passe son temps comme il peut

Et s'il ne sait pas comment s'occuper

J'peut lui donner des idées

Il fais passer le temps comme il peut

 

[bridge]

 

Le temps en imaginant sa vie

Je crois que je m'ennuie

J'aimerais bien le faire rêver

Mais j'ai pas trop d'espoir

Sa vie est compliquée, comment lui en vouloir ?

 

[refrain]

 

C'est juste un bad boy malheureux

Torturé beau comme un dieu

On a toute envie de le materner

Qu'il pleure sur nos épaules dénudées

C'est juste un bad boy malheureux

Il passe le temps comme il peut

Il passe le temps comme il peut

Et s'il sait pas comment s'occuper

Je peux lui donner des idées

C'est juste un bad boy malheureux

Malheureux

 

Maištinga Siela

Serialas: "Sekso terapija" / "Sex Education" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki,

 

Vasarą puikus metas grįžti prie serialų, kuriuos anuomet praleidau ir nutariau šįkart suteikti šansą itin populiariam „Netflix“ projektui pavadinimu „Sekso terapija“ (angl. Sex Education) pirmajam sezonui, kurį sudaro 8 serijos. Kol kas serialas yra sulaukęs 3 sezonų, buvo kuriamas 2019-2023, taigi užgriebė ir nepatogų tiek aktoriams, tiek kūrėjams pandeminį laikotarpį. Bandau vis sugalvoti, ar šis filmas tikrai pateisina jaunimo serialo kategoriją, nes, kaip ir sakė pati aktorė Gillian Anderson, sukūrusi sekso terapeutės vaidmenį, savo vaikams šio serialo nerodytų ir nerekomenduotų, nes jis pernelyg atviras ir pati abejojanti dėl turinio vertybiniu aspektu.

 

Na pradėkime nuo to, kad serialas apie seksą, seksualinę trauką, jo nebūvimą, troškimą patirti orgazmą, neigimą ir į šias sureikšmintas problemas inkorporuoti tiek paauglių, tiek suaugusiųjų santykiai. Aišku, galima daug sakyti, kad tokio serialo labai trūko, kad jis galėtų edukuoti, šviesti jaunąją kartą įvairiais seksualiniais klausimais, tačiau didaktikos visgi seriale ne tiek jau ir daug, tačiau vyresniųjų klasių veikėjai eksperimentuoja ir tyrinėja kūnus ir seksą pačiais įvairiausiais lygmenimis, nevengia ir itin didelio vulgarumo. Pastarasis neatrodo labai jau baisus, nes įrėmintas į komiškas, kartais perspaustai nenatūralias situacijas, kadangi serialas palaiko situacinių komedijų žanro liniją.

 

Serialo pasakojimo epicentre – jaunuolis Otis, kuriam maždaug 16, o jo motina išsiskyrusi sekso terapeutė Džina. Pastarojo namai pilni falų, edukacinių porno leidinių, paveikslų ir viskas, atrodo, kad varo jautrų Otį iš proto. Ne gana to, visi klasėje netrukus sužino, kad Očio mama sekso išmanytoja. Otis turi kaimyną juodaodį gėjų draugą Eriką, o netrukus sudaro sandorį ir su žemo socialinio statuso mergina Maeve. Pastaroji lyg ir norėtų padėti santykius su įsimylėjusiu Očiu, tačiau jis pernelyg paprastas ir mielas, priskiriamas prie outsaiderių. Per šiuos mokslo metus Otis mokykloje įgauna didelį pagalbininko statusą, nes pritaikydamas motinos terapeutės žinias pats nelegaliai už pinigus ima vesti seksualinio turinio patarimus bendraamžiams. Įdomiausi ir netikėčiausia, kad visi labai drąsiai pas jį veržiasi su pačiais keisčiausiais klausimais.

Kadrai iš serialo.

 

Yra ir antraeilių veikėjų, pavyzdžiui, mokyklos direktoriaus sūnelis, tikras chamas, tačiau netrukus jis išsiaiškina, ko nori iš tikrųjų. Vystoma terapeutės motinos keistoka meilės neigimo istorija, Maevės nėštumas ir santykiai su didžiausiu mokyklos sportininku, LGBTQ meilės ir santykių peripetijos, sekso maniakės negražuolės, kuri trokšta pasimylėti, bet niekas nenori... Visa tai makabriškai sukasi kaip kokiame 90-ųjų „Berverly Hilse 90210“, tik šįkart hiper seksualizuotoje versijoje.

 

Visgi paradoksalu, kad didžiausiai išminčiai dažniausiai būna šarlatanai ir kvailiai, o hiper seksualūs žmonės neretai frigidiški ir turintys daug seksualinių problemų. Otis bijo penių, masturbuotis ir negali patirti orgazmo. Motina apie tai bando parašyti knygą ir tai tampa didžiuoju motinos ir sūnaus konfliktu šiame sezone. Otis patarinėja visiems seksualiniais klausimais, nors pats negali išspręsti savo bėdų. Aišku, serialas bando išlaikyti toną keliais kampais – humoras, seksas ir šiokie tokie saikingi ir neirzlūs, tačiau neretai prie apibendrinamųjų situacijų tono vedantys didaktiniai prieskoniai, juos tikrai pajusite, todėl serialas nėra vien tik apie antrą galą.

 

Kita vertus, labai smagūs ir spalvingi personažai, nors jie retsykiais pasirodo pernelyg tiesmukiškai idėjiški, ypač antraplaniai, kurie atrodo ne kaip jaunuoliai, o veikiau „paturbinti“ aplinkybių karikatūriniai, kad žiūrėtųsi įdomiau, šmaikščiau ir įdomiau, todėl serialas labai pramoginio sukirpimo. Bet man jis labai patiko ir buvo vietomis juokinga, net retsykiais išsižiodavau, nes dinamikos ir susuktų scenariškai siužeto vingių netrūko. Nesumeluosiu, kad tai šiuolaikiškai madingas serialas, nes apima tą politkorektiškumo sferą: aktorių pačių įvairiausių rasių, seksualinės orientacijos ir amžiaus. Sakoma, kad jeigu nėra šių sudedamųjų, gali pamiršti apie „Emmy“. O kas prisimena nedorąjį serialą „Begėdis“? Tai šis tikrai neišvers iš klumpių, patikėkite.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bjaususis aš 4" / "Despicable Me 4"

 

Sveiki,

 

Džiaugiuosi tomis akimirkomis, kai leidžiu sau juoktis. Vedamas tokios nostalgijos puoliau žiūrėti naujausią „Bjaurusis aš“ dalį – „Bjaurusis aš 4“ (angl. Despicable Me 4) (2024), kurį režisavo Chris Renaud. 2010 metais pasirodžiusi pirmoji dalis sukėlė animaciniame kino pasaulyje sensaciją, nes visi norėjo pamatyti gerietį blogio genijų, aplipusį dar anuomet nematytais geltonais pampačkiukais pakalikais, kurie kėlė nemažą juoką, o vėliau tapo mūsų mega prekybos centrų už pirkinius davinėjamais lipdukais ir mini plastikinėmis figūrėlėmis.

 

Per jau beveik 15 metų trunkantį šio projekto gyvavimą teko sulaukti ne vienos serijos bei paralelinių projektų. Vienų geresnių, kitų prastesnių, kitų labai vidutiniškų ir neįsimenančių, tačiau pratęsiančių tas pačias idėjas kiek kitais siužetiniais niuansais. Naujausioje dalyje blogio genijus Gru, tenka pripažinti, visiškai ne blogio genijus. Tai jau net nebepateisinamas įvaizdis, nes Gru absoliučiai kaip tėvas, kaip žmogus atstovauja teisingumui. 4 vaikų tėtis suima žmogų vabalą – vieną aršiausių piktadarių tuo metu ir atima iš jo blogio pagrindinį metų apdovanojimą. Nuteistas tarakonas prisiekia, kad pabėgęs iš kalėjimo pirmiausia atkeršys Gru šeimai, atims jo mažiausią kūdikį ir pavers jį monstru...

 

Galiausiai visas siužetas laikosi „ant to“, kad Gru šeimai suteikiamos vyriausybinės jėgos pasislėpti mažame turčių miestelyje, tačiau ir ten snobiškoje kaimynystėje atsiranda piktadarių, kurie atpažįsta Gru ir juo pasinaudoja. Aišku, šalia fone veikia visų pamėgti geltonieji pakalikai, o kai kurie iš jų mutuoja į super pakalikus ir tampa dar įdomesni. Gal nesumeluosiu sakydamas, kad man labiau patiko paskutinioji matyta „Pakalikai“ projekto dalis nei „Bjaurusis aš 4“. Gal dėl to, kad pats siužetas šiek tiek pasirodė lėkštokas ir nuspėjamas, panaudojami tie patys nuspėjami įvaizdžiai, o dinaminis vyksmas sukasi apie infantilias keršto suaugusiųjų ambicijas. Pabaigoje labai tipinė ir jau nuobodi – du konkurentai savotiškai susitaiko dainuodami vaikiškas daineles ir galiausiai laimi ne stipriausias, o tas, kuris turi daugiausia supratimo – taigi, kaip sakant, visi kalėjimo blogiukai pakelia oranžines šikneles ir šoka kažką panašaus į makarena, nes juk nepaliksi jaunųjų žiūrovų nelaimingų. Štai kuo skiriasi Disnėjus nuo, tarkim, puikiosios japonų animacijos. Šablonai suinstaliuoti labai doroviškai saugūs ir kiek nulaižyti, atsibodę per daugel metų įvairių tokio stiliaus kino kūrėjų, bet filmą gelbsti nostalgija, retsykiais pavykę juokeliai, smagūs, nors ir tipažiniai, veikėjai.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Namų interjero stilius pagal epochas ir stilius: barokas, art nouveau, art deco, renesansas, modernizmas, postmodernizmas, rokoko ir kt.

 

Maištinga Siela

Serialas: "Ašerio namų griūtis" / "Ašerių namų žlugimas" / "The Fall of the House of Usher" (1 sezonas / season 1)

 Sveiki, skaitytojai,

 

Ilgais vasaros vakarais, jeigu neturi šuns, kurį reikia vedžioti arba esate šiaip laisvesni, galite pažiūrėti mini siaubo serialą „Ašerio namų griūtis“ (galima versti ir kaip „Ašerių namų žlugimas“) (angl. The Fall of the House of Usher). „Netflix“ šį 8 dalių serialą pristatė 2023 metais, pastarasis sulaukė nemažo populiarumo, tad genamas idėjos, kad nenoriu nieko pernelyg sudėtingo ir tiesiog gerai bei įtraukiai praleisti laiką, nutariau pasižiūrėti.

 

Serialas pastatytas pagal gotikinio siaubo prozos rašytojo Edgar Allan Poe (1809-1849) apsakymą „Ašerių namų žlugimas“ (lietuviškame apsakymo vertime palikta daugiskaitos pavardės forma), beje, patį kūrinį galite persiskaityti, nes tikrai nedidelės apimties. Tiesa, XIX amžiuje rašyta istorija šokiruojančiai pakeista ir adaptuota mūsų laikų akimis. Čia nerasite neogotikinių stebuklų, XIX amžiui būdingų kostiumų, serialas net neapeliuoja į kostiuminę dramą, veikiau tik pasiima Allano Poe sukurtą Ašerių šeimos prakeiksmo idėją.

 

Dėmesio centre – sesuo Madelaina ir brolis Roderikas, kurie tapę našlaičiais maždaug XX amžiaus antrojoje pusėje sugeba prasimušti ir įgyja solidžią finansinės galios statusą. Galiausiai sužinome, jog vieną lemtingą devinto dešimtmečio pradžios vakarą jiedu sudarė sutartį su keista moterimi, mistine ragana, kuri, pagal Mefistofelio ir velnių sutartis, vieną dieną atsiras ir atsiims savo duoklę. Roderikas tampa įtakingos farmacinės kampanijos vadovu, turi be galo daug skirtingų vaikų, kai kurie nesantuokiniai, beveik, galima sakyti, visa rasių ir lytinės orientacijos kolekcija. Per šias aštuonis serijas praktiškai kaskart miršta po vieną Roderiko atžalą, tad netrukus visuomenės dėmesys nukrypsta į prakeiktuosius Ašerius.

 

Kitaip sakant, serialo struktūra šiek tiek primityvoka. Iš vienos pusės žinai, kad kiekvieną seriją laukia veikėjo mirtis, iš kitos – kyla intriga, o kaip serialo autoriai sudėlios mistines aplinkybes. Bet ne dėl šių mirčių įdomus šis serialas, man labiausiai patiko ir įtiko spalvingi Ašerio šeimos charakteriai. Visi jie be išimties supuvę, turintys tamsių svajonių ir troškimų, nors iš pradžių gali pasirodyti, kad šeima turi ir gerųjų atžalų, pavyzdžiui, medikė ir su beždžionėmis medicininius tyrimus atliekanti ir žmoniją norinti išgelbėti Viktorina. Tačiau piktoji ragana moka įžvelgti žmonių silpnybes ir paleisti savo kerus...

Kadrai iš serialo.

 

Serialas sukaltas pagal šiuolaikinę žiūrovišką madą. Kai kas iš mūsų tautiečių gal ir pasakytų, kad labai jau holivudiškai propagandinis, nes jame visokių rasių aktoriai ir, aišku, daug LGBTQ naratyvo. Leo gėjus, Viktorina lesbietė, įmonės vadovė Kamila vėlgi biseskaulė ir visos šios jų tamsios istorijos hiper seksualizuotos. Turtuolių vaikai vertybiniu pamatu vaizduojami kaip seksualiai iškrypę niekšeliai, kurie rengia apleistuose loftuose sekso orgijas, turi ištisus meilužių sąrašus, šniokščia narkotikus ir yra nepaprastai pavydūs bei ryškūs. Aišku, Ašerio paskelbtas šeimai ultimatumas-konkursas apie šeimos paslapčių išplepėjimą spaudai privertė nemažai vienas kitą įtarinėti, juk paskelbta didžiulė premija už išdaviko atskleidimą. Tai prakeiksmo aktyvavimas, kuris galiausiai sužlugdo šeimą.

 

Man gal iš šio serialo dar norėjosi suktesnio mindfuck‘o, įdomesnių ir netikėtesnių siužeto vingių. Dabar serialas nemažai laikosi dėl suabsoliutinto seksualumo, kuris dažniausiai yra šių pagrindinių veikėjų varomoji dalis. Kartais imi ir suabejoji, ar ne per lėkštai viskas čia atskleista, bet neatimsi vieno, jog vis tiek serialas išlaiko dėmesį. Reiktų pagirti įspūdingą aktorių kastingą, nes veikėjų labai daug, pasakojama įvairiais gyvenimo periodais, todėl nemažai vienam personažui reikėjo paieškoti įvairaus amžiaus aktorių, kurie, žinoma, atliko savo darbą taip, kaip matė tą režisieriai. Visgi šis serialas tuo ir užsibaigia, tęsinio nebus, nebent imtųsi kas nors paralelinį Allano Poe kūrinį ir kurtų jau kitą istoriją. Taip, darant apibendrinimą, serialas toli gražu nėra įspūdingas, jame yra šablonų ir politinio korektiškumo įvairovei skleisti, kuris gali kai ką erzinti, bet visumoje serialas įtraukiantis, seksualus ir nedoras – o ko daugiau reikia?

 

Maištinga Siela

Šios dienos daina: kei - Lavendel im park [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Šią vasarą atradau ne vieną naują dainą, kurią klausiausi su malonumu kelionių metu! Viena iš jų – jauno vokiečio atlikėjo, pasivadinusio kei pseudonimu. Bandžiau ką nors rasti internete, bet pabandyk ką nors vokiškai rasti slapyvardžiu kei? Youtube kanale atlikėjas dalinosi asmeniniais gyvenimo įrašais, o iš garso takelių būtent kaip debiutas patalpintas pirmasis jo vaizdo klipas Lavendel im park (liet. Levandos parke).

 

Kai pirmąkart išgirdau šią dainą iš tūkstančio kitų (mėgstu klausytis savaitės naujausių kūrinių ir atsirankioti), iškart įtraukiau tarp mėgstamiausių dainų. Nors nemoku vokiečių, bet daina skamba labai gerai, ypač noriu pagirti vokalistą, kuris man primena senąsias roko balades, kažką itin nostalgiško ir išlaikyto. Galima ir nemokėti kalbos, tačiau dainos klausaisi tarsi gimtosios kalbos. Tai tikriausiai ir patraukė mane, tad siūlau įdėmiai ir jums pasiklausyti.

kei – Lavendel im park

[lyrics / žodžiai]

 

Früher warn wir oft zu zweit ja

Heut ist er immer dabei ja

Ein drittes Rad an einem bike dran

War doch noch nie so richtig nice man

 

Sitz mal wieder auf der Rückbank

Seh deine braunen Augen glitzern

Heute sitzt er da wo ich saß

Ist schon okay wenn ich das nicht mag

 

Es riecht nach Gewitter

Die Luft schmeckt süß und bitter

Am falschen Ort zur falschen Zeit

Wie immer

 

Warum verpass ich den Regen

Es blüht nur noch Lavendel im Park

Hab doch die Wolken gesehen

Warum hab ich dir nichts gesagt

 

Den Weg bei Bailey geh ich jetzt alleine

Früher sah man uns hier nur gemeinsam

Ich frag mich wie das alles jetzt so sein kann

Ja wie das alles jetzt so sein kann

 

Warum will ich immer das

Was ich nicht hab

Warum fuckts mich ab

Wenn du mit ihm lachst

Ich würd dir gerne sagen dass ich das hass

Was das alles hier mit mir macht

 

Es riecht nach Gewitter

Die Luft schmeckt süß und bitter

Am falschen Ort zur falschen Zeit

So wie immer

 

Warum verpass ich den Regen

Es blüht nur noch Lavendel im Park

Hab doch die Wolken gesehen

Warum hab ich dir nichts gesagt

 

Warum verpass ich den Regen

Es blüht nur noch Lavendel im Park

Hab doch die Wolken gesehen

Warum hab ich dir nichts gesagt

 

Jūsų Maištinga Siela

 

Filmas: "Anė Hol" / "Annie Hall"

 

Sveiki,

 

Dar vienas klasikinis kino pavyzdys – Woodžio Alleno vienas žinomiausių darbų „Anė Hol“ (angl. Annie Hall) (1977), kurį nusprendžiau pažiūrėti prieš tikriausiai paskutinį režisieriaus darbą „Širdies posūkiai“ (2023), kurį esu numatęs netolimoje ateityje. Šiam kultiniam režisieriui kitąmet sukaks 90 metų, kai kas kalba, kad „Širdies posūkiai“ paskutinis jo darbas, tad nusprendžiau Leonido Donskio tekstų paskatintas pažiūrėti „Anę Hol“. Pasirodo, filmą buvau vaikystėje matęs, nes atgaminau kai kurias komiškas situacijas ir prisiminiau scenas.

 

Pradėjęs savo kino karjerą itin komiškų situacijų komedijomis Woody Allenas jau „Anė Hol“ filmą, sakyčiau, susiformuoja kaip klasikinis savo kino korifėjus. Filme galima atsekti tai, nuo ko Allenas niekada nebepabėgs – nuo intelektualiai ir komiškai plepių dialogų, kurie pavirsta amerikietiškos (taigi ir mūsų pačių) tikrovės atspindžiais. Dėmesio centre – irzlus išsiskyręs žydas Alvis, kuris visas nepatogias situacijas dėl įvairių kompleksų bando paaiškinti antisemitizmu. Pats Allenas yra žydų kilmės, todėl šmaikštauti apie žydus gali tik patys žydai, o kas ne žydai – tai jau laikoma antisemitizmu (apie tai rašo ir Leonidas Donskis). Prisiminiau ir puikų izraeliečio režisieriaus Nadav Lapid „Šūvis į Ahedės kelį“ (2021), kuris absoliučiai suvartė savo žydų tautą šiuolaikiniame kontekste, todėl filmą būtina pamatyti kaip įdomų žydų išskirtinį reiškinį, nes vieni kitus galime kritikuoti ir netgi pašiepti, o žydų ne, aišku, dėl istorinių jautrių kontekstų...

 

Visgi Woody Allenas pašiepia savo personažą, kurį, beje, pats ir suvaidina. Filmas kurtas jau po Seksualinės revoliucijos sprogimo, kuris absoliučiai pakeitė kino ir televizijos situaciją. Tad ir filme analizuojamos Anės ir Alvio santykiai, dažnai komiškai, konstruojant scenas kaip komiškų serialų situacijas, perteikiant seksualiniais vyro ir moters anekdoniais niuansais. Kas labiausiai žavi? Kad Alleno kine dažniausiai vaizduojamas kompleksuotas intelektualus vyrukas, kuris pasižymi erzinančiais ir tuo pačiu žavinčiais charakterio bruožais. Anė ir Alvis nesuderinami, todėl jiems nelemta būti kartu, kitaip sakant, filmas griauna idealių ir romantinių santykių miražą, priartina prie skirtybių ir individualybių, kurios tiesiog pasmerktos dėl savo vidinių įsitikinimų nugyventi gyvenimą vienišiems. Įdomus pagrindinis personažas, kuris trokšta pripažinimo, tačiau mėgaujasi situacijomis, kuriose lieka autsaideriu, kuris nenori būti išskirtas kaip žydas, tačiau pats viską aiškiai stereotipizuoja ir suskirsto į kategorijas pagal išankstinius įsitikinimus. Puikus žydo kaip veikėjo veidrodis, kuris labai tinka ir lietuviams, kurie keliauja į vakarus su įsitikinimu, kad kiekvienas prancūzas ar britas turi jį gerbti ir suteikti sąlygas, tačiau grįžę į Lietuvą keikia imigrantus, gėjus ir nekenčia visko, kas nėra stereotipiškai sava.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 92/100

IMDb: 8.0

 

Maištinga Siela