Sveiki mielieji, šiandien Jums noriu pristatyti Jaroslavo Melniko romaną „Tolima erdvė“. Nežinau kaip žodžiais galima apsakyti šį kūrinį... Išties, tai būtų ne kiekvienam lengva užduotis! „Tolima erdvė“ – netradicinis kūrinys, reikalaujantis ir intelektualumo, ir dėmesingumo iš skaitytojų pusės. Pamirškite ilgus jausmingus romanus apie neblėstančią meilę, apie subtilias žmonių bendravimo kombinacijas ir pasinerkite į vyrišką Jaroslavo Melniko pasaulį. Keista, bet labai reta knyga, kuri nekalbėtų apie meilę, Melniko yra būtent tokia, ji kalba apie kitokius dalykus, gal dėl to skaitant pradžioje buvo toks šokas, nes tapau aklasis. Apie ką Melniko knyga? Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gyvena vien akli žmonės, jie gyvena didžiuliame megapolyje ir erdvę suvokią kaip „artimąją“. Jie vaikšto į darbą, jie gimdo vaikus, rengia orientavimosi varžybas, turi savo radiją, klausomus filmus ir t.t. Gatvėse viską reguliuoja akustiką, o universitetuose dėstoma „artimosios erdvės“ teorijos. Žmonės neturi akių, nes jiems gimus jos yra užplombuojamos ir tai padaro patys aklieji, nežinodami, kad taip jie netenka spalvotojo pasaulio. Romanas kraupus, nes pats pasijauti, lyg gyventum megapolyje ir viską „matytum“ aklųjų juntamaisiais receptoriais. Išties labai įtikinamai parašyta. Bet štai kas nutinka! Vienas herojus Gabras ima ir praregi ir jam pasidaro baisu, pasaulis yra ištisas melas, jį pradeda gaudyti aklieji, nes bet kokia užuomina apie praregėjimą yra laikoma psichikos sutrikimu, galiausiai pagrindinis herojus nusikapsto iki to, kad jis išeina iš megapolio ribų ir pamato spalvotą pasaulį, bet jis nesuvokia, kas ir tos formos, kaip jos funkcionuoja. Nuolatinis bėgimas nuo aklųjų, palikti artimieji, susitikimai su reginčiaisiais yra neapsakoma ir nenupasakojama istorija, kurią jūs turite perskaityti. Be jokios abejonės, Melnikas talentingai sukūrė tokį pasaulį, kuris nėra vienplanis, jis simbolizuoja mūsų degradacinį globalizacijos problemą, tekstas persmelktas giliais egzistencialistiniais klausimais. Šiek tiek galbūt primena Alberto Kamiu „Svetimą“, bet tai yra visai kito lygio kūryba. Nuolatinis įtikinamumas ir laviravimas tarp akivaizdžios tiesos ir melo bando skaitytojo kantrybės lyną. Visuomenės žmonės nesupranta, kad yra apgaudinėjami ir pagrindiniam herojui tenka susidurti su tuo, ar jis nori priimti tiesą ar toliau apsimesti, kad pasaulyje neegzistuoja „tolimosios erdvės“. Prisipažinsiu, iki šiol neteko nieko panašaus skaityti ir net neturėjau nutuokimo, kad galima sukurti kažką panašaus. Knyga dvelkia fantastika, bet tai tikrai nėra vienas iš banalių fantastikos kliedesių, romano įtaigumas, „nežmoniškas“ aktualumas varo iš proto mąstyti, mąstyti ir dar kartą mąstyti. Ar mes nesame akli patys? Ar kažkas, kas sėdi ten aukštai, neperša mums melo ir savo sugalvotas žaidimo taisykles? Ant ko laikosi mūsų pasaulis? Kas - tu, o kas esu aš? Gabras – pagrindinis veikėjas ir iškelia šiuos senus klausimus apie žmogaus likimą ir jo egzistenciją. Iš esmės knygos tematika nėra nauja, vargu ar kas nors naują besukurs, bet tematikos pateikimo koncepcija man buvo iki šiol nepažinta ir nauja. Ir koks nors „Da Vinčio“ kodas gali tik juodai pavydėti „Tolimai erdvei“, nes pastaroji yra kur kas įdomesnė ir vertingesnė knyga. Ir žinote kodėl? Dėl to, kad „Da Vinčio kodas“ tik kritikuoja ir kelia abejonių dumblus nuo religijos pamatų, o „Tolimoji erdvė“ atveria naujus slėnius ir svarbiausia ĮTIKINA nieko nesmerkdama, o visažinis pasakotojas išlipa iš balos sausas nieko nenuteisęs ir nieko nepasmerkęs. Aišku, buvo romano vietų, kur nesinorėjo skaityti, ypač uždraustoji reginčiųjų poezija, man ji buvo per daug nutolusi nuo pagrindinės romano idėjos ir ašies. Nežinau kaip jums, mielieji, bet perskaitęs šią knygą aš ir vėl supratau, kuo skiriasi populiarioji „popsinė“ literatūra nuo aukštosios ir visiškai individualios, subrandintos literatūros. Ačiū, Melnikai, tai buvo nepakartojama, norėčiau ir vėl sugrįžti į megapolį ir visą epopėją nuo aklumo iki praregėjimo bei suvokimo išgyventi dar kartą.
Jūsų Maištinga Siela
Pritariu,nepaprasta knyga.
AtsakytiPanaikinti