Vandai Juknaitei sukanka 60 metų!

Sveiki mielieji! Šį penktadienį teko garbės pabūti savo mielos dėstytojos Vandos Juknaitės vakare. Mūsų mylimai rašytojai sukanka 60 metų, bet vis dar kuo puikiausiai supranta humorą ir, atrodo, atradusi gyvenimo pilnatvę. Vanda Juknaitė Lietuvoje puikiai žinoma kaip rašytoja parašiusi "Stiklo šalis", "Šermenys", "Išsiduosi. Balsu" ir "Tariamas iš tamsos". Po paskaitų Juknaitė skubėjo į savo garbei rengiamą vakarą „N klausimų Vandai Juknaitei“, nors iš tikrųjų jos gimtadienis šį šeštadienį, bet rašytojų sąjunga ir VPU atstovybė surengė nepakartojamą penktadienio vakarą su rašytoja ir jos buvusiais mokiniais (Mindaugu Stasiuliu (Saulėnu), rašytoju Antanu Šimkumi ir t.t.) Buvę mokiniai nestokojo gerų klausimų savo buvusiai dėstytojai. Klausimai buvo susiję ir su pedagoginiu darbu, ir su asmeniniu, ir šiaip humoristiniai, pvz.: ar esate užsiregistravusi facebook?). Vanda Juknaitė ir tą vakarą nestokojo savo nuostabios iškalbos ir pasidalijusi savo pastarųjų metų sukrėtimais. Ji pasakojo istoriją apie žmogiškumą (kuris aktualus jos kūryboje) ir apie tai, kaip spalio mėnesį ji lankėsi kalėjime ir turėjo bendrauti su kaliniais, nuteistais iki gyvos galvos. Kaip tai buvo sunku ir kokią įtampą išgyveno bijodami pažiūrėti viens kitam į akis. Tą vakarą Juknaitė vėl nestokojo savo „legendinio“ juoko, kuris iš pradžių gąsdina pirmakursius, daug šypsojosi ir atrodė kaip niekad patenkinta savo metų tėkme. Atrodo visą gyvenimą vargusi ir vienatvėje nemažai gyvenusi rašytoja, sulaukusi 60 draugų susirado į valias, nes jos laukė pilnutėlė salė. Smagu buvo pabuvoti tokioje sueigoje, kuriame sukosi nemažai žinomų - literatų ir kitų menų atstovų. Vakare taip pat viešėjo dailėtyrininkė ir J. Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė, filosofė Jūratė Baranova, Vandos Juknaitės kolegos iš VPU universiteto, Lietuvos sąjungos rašytojai. Iš tikrųjų man teko pabuvoti pirmą kartą Lietuvos rašytojų sąjungos būstinėje, kurioje buvo ir tarpukario meto garsioji Lietuvos lakštingala Salomėja Nėris ir kiti. Iš tikrųjų tą rašytojų būstinė ir dvelkia ta kultūra, kurios niekada nesinori liautis semtis į save. Ir vakaras vykęs po nuostabiomis ir puošniomis lubomis tik skleidė pagarbą rašytojų luomui. Ir nenorėjau sutikti su to vakaro pasisakiusiu vienu rašytoju Donatu Petrošiumi, kuris teigė, kad literatūra dabar yra vien tik komercija ir nieko daugiau. Taip, yra ir komercinių dalykų, bet šalia jos egzistuoja ir kitokia literatūra, kuri nedvelkia populizmu, o atvirkščiai, skaidrina individualią žmogaus dvasią, kurią raidėmis ant popieriaus gebame kiekvienas atsigaminti, įkvėpti gyvybės. Na kas ta knyga be gyvo skaitančio žmogaus? Kas tas žmogus, kuris nenori skaityti knygos? Juknaitė pasakė nuostabią kalbą apie knygą ir jos gyvybingumą apie kultūros barų puoselėjimą ir neužmirštumą. Kas žino ant kiek išliks knyga vertinga kaip žmonijos paveldas, kai jas nuolatos keičiame internetu. Juk knygas dabar skaitome net per kompiuterį! (Nekalbu apie finansines galimybes, nes knygos irgi kainuoja), bet kalbu apie besikeičiantį pasaulį. Nors Vanda Juknaitė sulaukusi 60 metų lyg ir turėtų gręžti mintimis atgal į praeitį ir viską permąstyti iš naujo, bet ji daro atvirkščiai - daug kalbėjo apie ateitį ir tolimesnę humaniškumo, menininko, lituanistų ir rašytojų raidos likimą. Džiaugiuosi galėjęs sudalyvauti šiame renginyje! Kaip ir visi kultūriniai renginiai, skatinantys humaniškumą, atskleidžiantys žmogiškumo vertybes yra vertos egzistuoti. Šis vakaras buvo vienas iš tokių.

Jūsų Maištinga Siela