Sveiki mielieji, štai kaip greitai sunyko ši savaitė. Ir mano atostogos baigėsi, savaitgalis liko mokymuisi ir kitiems reikalams. (Kai kas šias atostogas matė kaip taukuotą špygą). Šį nuostabų „lapkritingą“ naktį, kada už lango - dargana ir šalčiai, man skauda galvą! Ir nežinau nuo ko, nes bulgariškas pusiau saldus raudonas vynas taip ir liko nepradarytas, net svečių vizitą atšaukiau. Nutrūktgalviškai ėmiau ieškoti pačios tragiškiausias galvos skausmo priežasties ir sugalvojau, kad kokiame „Rimi“, prekybos centre, būsiu pasigavęs pragaištingą kiaulių gripą! Lėkiau į internetą kūlversčiais ieškoti ligos simptomų! O ką tu gali žinoti, jei Lietuvoje šis gripas toliau sėkmingai plinta ir jau serga 64 žmonės. Kažkur teko skaityti, kad Afrikoje, kažkokioje izoliuotoje gentyje, taip pat pradėjo sirgti šiuo paslaptingu virusu. Įdomu kokia pasiutusi kalė jau nunešė į miško tankumynus šį užkratą? Kadangi neturiu temperatūros (kol kas), tai atmečiau šį variantą, ir po to kažkaip pradėjo gurgėti pilvas. Jaučiu būsiu kažko užkrimtęs, kas mano jautruliui skrandukui ir visam likusiam organizmui nebus patikę. Na ir gerai! Taigi, kas dar gera mano atostogose? Tiesa! Pagaliau aplankiau Nacionalinę Dailės Galeriją ir pamačiau išliaupsintą parodą iš Londono! Galiu tik pasakyti, kad buvo verta per darganą brautis į „dangoraižių rajonėlį“ ir pamatyti „Šaltojo karo metų modernizmą. Menas ir dizainas. 1945-1970“. Su savo varganais studentiškais pažymėjimais mums pavyko patekti net už pusę kainos! Ir tikrai, nei aš, nei mano draugas nebuvome nusivylę paroda. Siūlau ir jums ten apsilankyti, ir pamatyti menų mobilizaciją tais laikais, kai jūsų tėveliai dar buvo jaunučiai! Paroda buvau nustebęs, kadangi pamačiau to, ko nematęs! Eksponuojami autentiški daiktai, brėžiniai, paveikslai su išsamiais paaiškinimais ir modernia įranga. Jau vien Dailės Galerijos pastatas vertas tikro architektūros lauro vainiko! Pati paroda suskirstyta į tokias sritis: trapi žemė, kosmosas, revoliucija ir t.t. Buvo įdomu pamatyti baldus, kurie savo modernizmu prilysta net mūsų laikams. Net sunku pagalvoti, kad dauguma daiktų sukurti taip seniai, nors atrodo tokie modernūs ir kasdieniški. Parodoje taip pat eina filmai, rodomas JAV ir SRRS lenktyniavimas, dangoraižių statymai ir t.t. Paslapčia net prisiliečiau prie autentiško kino diktatoriaus Mao švarkelio! Keisti paveikslai atitinkantys chaotišką ir sunkiai suprantamą meną, baldai, telefonai, laikrodžiai ir visa kita. Eini ir galvoji, kad visa, ką turim dabar iš tikrųjų užaugo ant šaltojo karo metų pamatų! Didžiausią įspūdį padarė pastatų miniatiūrinės konstrukcijos ir skyrelis apie kosmosą, nes kai kas dar sugebėjo įtempti net kosminį zondą! O planai, kad visą Manhetiną sutalpinti į stiklinį rutulį, mane net šokiravo; ir susimąsčiau, kas būtų, jeigu tas šaltasis karas būtų užsitęsęs kur kas ilgiau, matyt, lenktyniavimas būtų padaręs tikrai rimtų padarinių ir mes ne per internetą skaitytume naujienas, bet ant kokio Mėnulio kraterio. Taigi, jeigu dar nepabuvojote kartu su 25 tūkstančiais žmonių, kurie aplankė šią parodą, marš pirkti bilietų! Jei rytoj nevažiuosiu į laidos „Šok su manimi“ filmavimą, tai mano kultūros odisėja bus baigta kukliu apsilankymu knygyne, nes jau baigiu doroti romaną, kurį taip pat čia pristatysiu. Gaila tik tai, kad laikas išaušo ir pasimokyti, ir prisiminti lituanistikos reikaliukus. Na, o šiam vakarui liko didžiulis pasitenkinimas – filmas apie Hitlerį „Trečiasis Reichas“. Kartą paragavęs menų dozės, nebegali atsivalgyti, norisi su viskuo gyventi ir pulsuoti, ir taip „papuošti“ savo gyvenimą. Jei nebūtų menų ir kultūros, ką aš veikčiau gyvenime? Kas aš būčiau? Nežinau...
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą