Chorų karai 2011 - penktosios savaitės apžvalga

Sveiki visi,

Šiandien kaip ir kiekvieną savaitę tęsiu savo „Chorų karų“ apžvalga. Nežinau, ar skaitote, ar tai Jums apskritai įdomu ir aktualu, nes negaunu jokių komentarų, bet tikiuosi, kad yra ir šios skilties sekėjų ir stebėtojų. Taigi, neaušindamas burnos ir pradėsiu...

Smaragdinis Telšių Choras:

Įdomus pasirodymas, toks netipinis ir labai „turtingas tekstu“. Aišku, kėlė šypseną žodžiai „čia ne turgus, čia chorų karai“. Šįkart žemaičiai nedaugžodžiavo, bet mano galva, pataikė į vakaro tematiką, nes tikrai jautėsi Austrijos Vienos pobūvis su žemaitiška leksika, juk žemaičiai mėgsta visokius nereikšmingus žodelyčius, kalbant apie orą ir t.t.. Pats pasirodymas gan spalvingas, darbo įdėta, keistas, bet nesvetimas humoras, tačiau sutinku su profesionalais, jog norėtųsi kažko kitko, kad tikrai įsižiotume, dar geriau, dar profesionaliau, manau, jiems tiesiog reikėjo kitokio kūrinio. Nepykit, žemaičiai, bet šįkart silpniau 8.5

Sidabrinis Tarptautinis Vilniaus Choras:

Bravo! Myliu šį chorą ir šįkart jis vėl manęs nenuvylė. Manau, tikrai yra už ką skirti šiam chorui simpatijas. Pasirinkta šalis – Rusija buvo tikrai labai taikli, tačiau už viską nugalėjo pats kūrinys, labai gilus, gražus, įtaigus, dvasingas. Tikrai labai švariai ir darniai sudainuotas choriškas pasirodymas ir sceninis pasirodymas labai gražus, tas basas rusas, ta dvasia... Tiesiog vienas geriausių to vakaro pasirodymų ir apskritai vienas iš geriausių šio chorų pasirodymų. Labai bijau, kad šis choras dėl žiūrovų pasyvumo gali iškristi per anksti, tačiau to nenusimato, nes bendrame rezultate šis choras – antras ir man tai patinka. 10.

Oranžinis Alytaus Choras:

Puikus pasirinktas kūrinys! Man ši daina labai patinka, o ir atlikimas buvo visai nieko, toks amerikiečių stiliaus, o ir pasirinkta šalis atitiko tematiką ir tos laidos koncepciją. Galbūt nepatiko šiek tiek užvirtas chaosas, žiūriu antrąkart pasirodymą ir kažkaip norisi daugiau sinchronijos, nenorėtųsi matyti tų džinsų ir kažkaip tas draivas šiek tiek man kliūva, bet visumoje man pasirodymas patinka dėl pačios dainos. Panašią dainą buvo parengę Auksinis Utenos Choras, tik jis savo variantą buvo apgalvojęs labiau ir geriau įgyvendinęs. Šiai dienai 9.

Burgundiškasis Kauno Choras:

Na, šįkart Kaunas tikrai stipriai, po tiek laidų jau buvau labai nusivylęs, bet šįkart man tikrai labai patiko. Patiko dainavimas, patiko gitara, solistas, patiko ta trykštanti nuoširdi lietuvybė, ko iš vis reikėtų pasimokyti neonaciams... Labai gražiai šįkart choras apsirengė, choreografija tikrai šiek tiek trukdė dainavimui, nes yra per daug smulkių judesiukų, tačiau kūrinys pasirinktas nuostabus, lietuviškas, stiprus, atskleidžiantis dabartinę lietuviškumo tapatybę. Kauniečiai šįkart šaunuoliai, net siutas nebeėmė, kad kauniškiai vėl prabalsavo už savo miestą (ne dainą), bet bent jau daina šįkart verta šių balsų. 10

Ugnies Tauragės Krašto Choras:

Pasirinkta Italija. Lietuviškos dainos interpretacija į „inportinės“ visai man patinkanti mintis, o ir šį „gabalą“ visai mėgstu, klasikinė muzika ir dainavimas man apskritai yra prie širdies, tačiau Tauragė ir vėl lipa ant to paties grėblio – „Našlės“ atliktas kūrinys labai priminė šitą pasidraikymą. Tauragei kur kas labiau sekasi lyriškose dainose, o ten, kur reikia judesio, kur reikia humoro, ten jiems nelabai sekasi, tad ir šįkart ne viskas išpildyta, gal laiko pritrūko, gal šiaip, tačiau galvoju, kad panašiai ir Zvonkaus chorui, reikėjo paprasčiausiai pasiimti visai kitą kūrinį. 8.5

Tai chorų vis mažėja, eterio laikas vis dar sėkmingai vilkinamas, Šapranausko „bajeriai“ vis dar nesibaigia... Taigi kitą savaitę ir vėl kažkas paliks šį puikų projektą ir kaskart dėl to apmaudu, nes nesinori, kad kas nors kristų. Kol kas Alytaus Chorui gresia didžiausias iškritimas, bet viską pamatysime tik kitą savaitė. Sėkmės choristams ir kantrybės žiūrovams. Ačiū.

Jūsų Maištinga Siela