Filmas: "Biutiful"

Sveiki visi,

Šiandien trumpai apie filmą „Biutiful“ (Biutiful) (2010 m.) – tai pats naujausias ispanų režisieriaus Alejandro Gonzlez Irritu darbas. Taip, tai meistras! Neprikiši. Šitą režisierių puikiai turėtumėte žinoti iš tokių filmų kaip „21 gramas“ ir „Babelis“. Tai režisierius, kuris ir toliau ištikimas savo braižui, kameros svyravimas. Šįkart „Biutiful“ tyčia pavadintas iškraipyta anglų kalba, nes tai, kas gražu, šiuo atveju šios šeimos dramoje, toli gražu neatrodo gražu ir tobula.

Režisierius pagarsėjęs grandioziniais ir suktais siužetais. Šįkart jis irgi toks išliko, tačiau man kažko pritrūko siužete, tų pašalinių dalykų buvo per daug, per daug tų istorijų apie narkotikų prekeivius, apie dirbančius kinus Barselonoje už centus. Tačiau pati istorija žavi – dviejų vaikų vyras susisiekia su mirusiais, turi tokią dovaną, ir iš to dalinai užsidirba arbatos per laidotuves, o iš tikrųjų jis įsivėlęs į nešvarų narkotikų ir statybos žaidimėlį. Problemos su pakrikusia žmona, kuri skriaudžia vaikus, yra priklausoma nuo sekso ir alkoholio. Visa tai būtų lyg ir gražu, tačiau vyras sužino, kad turi prostatos vėžį, kuris išplito į kaulus. Laiko nedaug. Ar jam pavyks pasirūpinti vaikais ir sutvarkyti reikalus su nusikalstomu pasauliu?

Šiaip filmas nieko neišrealizuoja, vyras nieko gyvenime per daug nepakeičia, nepadaro sužinojęs, kad mirs, grandiozinių žygdarbių ir nepasveiksta, kaip neretai dar būna panašaus turinio filmuose. Filmas nemažas – pustrečios valandos, tačiau jį įdomu žiūrėti, nes taip sukalta, kad rodos, nieko nesupranti, pasaulis ir tikroji situacija kasdieniškai, bet išlaikomoje įtampoje atsiveria žiūrovui po truputį. Manau, tai dar vienas rimtas išmėginimas žiūrovui. Ne, šitas filmas nėra kiekvienam, jis šiek tiek nostalgiškai ir žaviai slegiantis, tačiau pakankamai gyvenimiškas ir sudėtingas. Verta pasinerti į tą pasaulį, į visai nespalvingą, niūrų ir pilką Barselonos kasdienybę.

Įvertinimas: 8.9/10

Jūsų Maištinga Siela