Sveiki visi,Jau kuris laikas jaučiu musulmonų grėsmę tvyrančią Europoje. Be karų, be bombų, be didelio kraujo, sakytum, pačios europiečių tolerancijos ir nuolaidžiavimo dėka, kitatikiai tyliai užkariauja Europą. Manau, kad tai tik visos Europos kultūros dekadansas, labai realus saulėlydis, aišku, jeigu tolerancija ir toliau nebeturės savo ribų.
Pats visada pasisakiau už svetimų religijų toleravimą, nors pats savęs nepriskiriu nė vienai, tačiau ateina metas, kada besimaišančios kultūros ir religijos ima gožti viena kitą ir agresyviai reikšti dominavimą. Didžiulės masės radikalių musulmonų kasmet įžengia į Europą, nusėda mažų valstybių sostinėse, ima tuoktis su mūsų liberaliomis moterimis, o šios, apsvaigusios nuo vyriškumo ir pažadų, net nemirksėdamos tuokiasi už šeikų. Lietuvoje jau ne viena drama vyko apie motinas, kurios grįžta iš vyro ir po to veliasi į įvairius teismus, kad tik susigrąžintų savo vaikelius. Naivu tikėtis, kad iš musulmonų vyro bus atimtas vaikas, čia ne lietuviai vyrai, kurie vaikus palieka duobėje su moterimis, o moterys po to išdidžiai skundžiasi – vyrams neva visada lengviau, nes jie palieka ir pas kitą tarkuoti savo daikto lekia. Iš musulmonų vaikų neatgausi ir stenėdama, nes visų pirma vienintelis musulmonui teismas yra religija, o visos kitos utopinės demokratijos teisingumo apraiškos tėra tik kvailo žmogaus iliuzijos, kurios nieko nereiškia prieš Alacho galybę!
Tai mes, prasigėrę europiečiai, kurie didžiuojasi savo kultūros senumu, kurie didžiuojasi savo liberalizmu, laisvomis pažiūromis ir tolerancija, mes, smaguriai, apsirijėliai ir nuo komforto bei riebaus maisto nutukėliai, galime sau ir savo pūvančiai kultūrai kasti kapo duobę. Kodėl? Ogi dėl to, kad konservatyvieji rytiečiai visa galva aukščiau už mus – jie prižiūri save, savo kalbą, tradicijas, kultūrą ir savo sveiką protą, kas, kad fanatišką ir kartais neracionalų. Tikras musulmonas niekada į burną nedės kiaulienos arba „Snikers“ batonėlio, jeigu gerai neišstudijuos etiketės ir ras gyvulinės kilmės riebalų. Pamirškit, mes sakom, kad jie kvaili babajai, bet tai babajai, kurie ateina į Europą kaip šeimininkai, nes jie žino, kaip tai daryti, žino, kada įsižeisti, žino, kada pagrasinti ginklu prieš nosį ir mums nieko nebelieka, kaip tik nuolankiai likti ištikimiems savo tolerancijos prioritetams ir sakyti, jog po saule gali taikiai sugyventi dvi svetimos kultūros. Akivaizdu, kad negali, nes viena kultūra reikalauja iš kitos ne tik pagarbos, bet, kad akivaizdžiai būtų pagal ją gyvenama. Pavyzdžių nereikia toli ieškoti.
Skandinavijoje ima įsikurti islamas. Kuriamos įvairios mečetės, šventyklos, aplink jas ima gyventi gausios musulmonų šeimos su savo tiesomis ir konservatyviu požiūriu į pasaulį. Kas vijo juos iš jų nuostabiai tvarkingo krašto? Kokią teisę jie turi čia reikalauti kitų laikytis atėjūnų sukurtų įstatymų? Nežinia. Žodžiu, vienas vyras, kuris turi ten kelias žmonas, dešimtį vaikų ir visą kitą atributiką, išprievartavo vieną gražią ir dailę švedę. Ši savo ruoštu tik po kelių mėnesių kreipėsi į policiją ir nurodė asmenį – musulmoną. Jūs net neįsivaizduojate, koks įvyko sąmyšis, merginos šeima buvo persekiojama, vyras musulmonas svaidėsi prakeiksmais ir grasino paties Alacho žodžiais, teigė, kad vyks karas ir susidorojimas. Švedų teismai tokiais dalykais tuščiai nesišvaisto ir žino, kad vakarietiškas teismas musulmonui nieko nereiškia, nes pagal jų įstatymus, jeigu jo nesugavai nusikaltimo metu t.y. prievartavimo metu, tada jis esąs nekaltas. Teisme staiga susiduria dvi kultūros ir dvi tiesos. Negana to, už musulmoną stoja visas įniršęs islamistų klanas, kuris toli gražu neatrodo tolerantiškai nusiteikęs. Pripažinkim, padėtis ne iš gražiųjų, todėl sklinda kalbos, kad tokie dalykai Skandinavijoje tvarkomi jau ne teismų pagalba, žinoma, bijant įžeisti islamistus, bet tiesiog pripažįstant musulmonų tiesas. O kur aukos? Kaip prievartaujamos švedės? Nežinia. Teisingumas ištirpsta baimėje.
Prisiminkim nelemtą Danijos klaidą, kada savo spaudoje išspausdino karikatūrą su Alacho nukirsta galva. Kitą dieną degė Danijos ambasados vėliavos, buvo skelbiama nepaprasta padėtis, rodės, Rytai tuojau suris vargšę Europos valstybėlę. Mes taip pat turėjome su islamistais reikalų – toks Sigitas Geda išvertė Koraną į lietuvių kalbą, o vertimas susilaukė itin didžiulės kritikos iš Alacho pasekėjų, buvo sakoma, kad Geda iškraipė Koraną, ačiū Dievui, bet ne Alachui, mūsų šalies vėliavos nedegė ir granatos į Vilnių neskrido. Labai greitai galima įžeisti musulmoną, o šis patikėkite, ne glušas, žino savo teises, žino, ką gali ir ko negali daryti. Religija yra ir politika, ir teisingumas, ir gyvenimas. Susidūrus su tokia nelanksčia kultūra, žinoma, kad nelanksčioji ims viršų – šeimos visada bus tik musulmoniškos, religija bus ir duona, ir vanduo, ir druska. Ant tokių pamatų tolerantiška Europos kultūra ir ta pati utopinė demokratija sunyks akimirksniu, kai islamistai ims dominuoti tolerancija forsuojančioje Europoje.
Iš musulmonų tolerancijos mūsų kultūrai tikėtis artimiausią tūkstantmetį nė nesapnuokite. Tai jiems tolygų savo kultūros išdavystei, o štai, ką mums reiškia įsileisti juos į Europą, priimti ir toleruoti, gerbti jų kultūrą, aukojant savąją? Tai reiškia, kad esam tolerantiški, ne kokie barbarai. Mūsų pačių tolerancijai islamėjančiai Europai pribaigs pačią toleranciją. Kitaip sakant, ji pati save pribaigs nuo savo garbės ir orumo. Ką daryti? Trys ar keturios lietuvių kartos į priekį jau gali baigti net islamo mokyklas, mergaitės vėl atseikėtos nuo berniukų, o nepaklusus gali kilti realios riaušės, kas iš esmės kasdien vyksta tarp šiitų ir sunitų – skirtingų islamo atmainų. Religija – tai politika, rykštė Europos liberaliam pasauliui, žinoma, jeigu nieko nesiimsime ir toliau toleruosime islamistų tykų integravimąsi į mūsų kultūros guolį. Vieną dieną pabusime ir suvoksime, jog tai mes esame nebe savo guolyje.
Europos Sąjunga iš esmės yra suinteresuota spręsti šitą problemą, bet problema nebus problema, jeigu ES neleis jai įsisenėti – sakytum, primena mūsų Seimo politiką – sprendimus darome paskutinę dieną. Pas mus dar nesijaučia islamistų didelė įtaką, o štai Balkanų šalyse, toje pačioje Graikijoje, Italijoje, kada musulmonai jau kadais perlipo Europos slenkstį, ten kasdien susiduriama su musulmonų kultūros įtaka. Žinoma, kalčiausi lieka liberalieji europiečiai – jie arba priima musulmonų kultūrą, arba eina sau – sakau, iš islamo tolerancijos nesitikėkite. Aišku, tokius klausimus ima spręsti pačios šalys individualiai. Kol ES miega kaip sena Rusijos meška, Prancūzija uždraudė moterims musulmonėms nešioti burkas. Sakytum, mažytis žingsnelis, kuris stabdo islamo integraciją, paskui Prancūziją pasekė dar viena vakarų valstybė, kitos taip pat jau galvoja apie įvairius draudimus ir sankcijas. Regis, tolerancija Rytų religijai po truputį žūva, tačiau, kodėl mes einame mažais žingsneliai gindami europietiškąjį palikimą, islamistai nesnaudžia, jie reikalauja teisių.
Ne paslaptis, kad Didžioje Britanijoje esti nemažai įvairių islamo šakų. Visai neseniai islamas ėmė įvairiuose Londono ir kitų miesto kvartaluose kurti šariatus t.y. įvedinėti islamiško teisingumo politiką, vadinasi, kartu paminti tos šalies įstatymus ir imti elgtis pagal savo atsivežtus – toks elgesys prieštarauja D. Britanijos konstitucijai, bet įdomu, ar ką nors imsis perlamentas veikti savo šalies naudai, ar ir toliau leis plėstis islamistų įtakai. Aišku, islamistai nepėsti, jie sako, kad jų įstatymai pagelbės visai Britanijai, kadangi tai puikus būdas kovoti su pornografija, svaigalais ir prostitucija, kurie iš esmės kokioje Olandijoje yra laisvai legalizuoti. Islamistų triukas labai gražus – dangstytis „tvarka ir teisingumu“, o iš esmės tai yra noras gyventi pagal savosios religijos reikalavimus ir, žinoma, daryti įtaką Britanijai. Vadinasi, jeigu aš, nebūdamas musulmonu, užsirūkysiu būdamas netoli šariato, aišku, nieko apie juos nežinodamas, tai galiu sulaukti bausmės, galbūt net mirties, nes neaišku, kokiais būdais šariatas imsis vykdyti savo teisingumą, juk Korane prirašyta pačių baisiausių atpildo bausmių.
Kur mes nuėjome su savo tolerancija? Ogi prie pačios tolerancijos mirties. Toleranciją anksčiau ar vėliau pakeis islamiškas reiklumas ir nelankstumas. Nebent tolerancija jau turės savo ribas. Neužilgo jau metas, kada teks ginti savo kultūrą tautų arenoje. Ne, jau nebebus krepšinis Lietuva – Ispanija, ne, bus kultūrinis karas Europos Tautos - Islamo Tautos. Beje, turiu jus nuliūdinti, šis kėlinys jau prasidėjęs, o jo finalas dar toli gražu neaiškus, nes kol turime neapibrėžtą tolerancijos jausmą, tol tolerancija save pati žudys ir nužudys mirtinai. Kartą Osmanų imperija buvo užgrobusi Bizantijos imperiją, dalis Europos priklausė musulmonams, kažin, argi žmonėms buvo taip blogai? Tiesa, tąkart rūpėjo ne tiek kultūros integracija į okupuotas žemes, bet pačių žemės valdų plėtimas. Tai tikriausiai ir padėjo išlikti Europai, o šis karas, kitaip, dievaži, ir vėl nepavadinsi, iš esmės pakerta pačios žmogaus šaknis – jo kultūrą. Žmogus be šaknų arba su integruotomis svetimomis šaknimis praranda visą save, savo laiką, savo civilizaciją, savo mitą, santykį, protėvių palikimą. Ko Osmanai nepadarė tąkart, tą už juos daro ainiai – tyliai, kantriai, švariai, snaiperiškai, pasinaudodami mūsų tolerancija, atžygiuoja į Europą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą