Sveiki visi,
Štai ir vėl žiema, kurios taip nemėgstu. Atrodo, kad metuose tėra tiek
nedaug mėnesių, kuriuose galėčiau lindėti ir gyventi amžinai – balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis
ir rugsėjis, o visa kita lieka didžiuliu fiziniu skausmu, dievaži, kitaip ir
neišsireikšiu – fizinis skausmas. O sako,
kad šaltis nelaužo kaulų, tačiau didieji šalčiai dar prieš akis, o jau
suvartota tiek arbatos ir pratirtėta tamsumoje, lyg gyvenčiau kaip tremtinys
Sibiro užpustytuose barakuose. Niekada nesibodžiu hiperbolizuoti, nes kiekvienam
žiema atrodo vis kitokia ir smarkiai,
baisiai, žiauriai pavydžiu tiems, kurie dievina baltą spalvą – nors ji irgi
graži – tačiau tas šaltis, dienos nebuvimas tiesiog verčia užsisakyti žemės
kampą kapinėse ir pasilaidoti, nesulaukus atsišilimo...
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą