Sveiki visi,
Noriu pasidalyti įspūdžiais apie kol kas naujausią Sofijos Coppolos filmą „Kažkur
tarp ten ir čia“ (Somewhere) (2010 m.). Na, tai paskutinis kol kas buvęs
nematytas šios režisierės darbas, prieš tai matyti: „Jaunosios savižudės“, „Pasiklydę
vertime“, „Marija Antuanetė“ padarė savotiškus įspūdžius – negaliu sakyti, kad
labai sužavėjo, tačiau po filmo visada likdavo ir įdomu, ir kartu prėsku. „Kažkur
tarp ten ir čia“ seansas prasidėjo prieš beveik metus, tačiau po 30 minučių
ištvermės, nutraukiau, ir sakiau, kad tai kone pats prasčiausias režisierės
darbas, bet po „Pasiklydusių vertime“ nutariau sugrįžti ir iš naujo sužiūrėti
šį filmą, ir galiu pasakyti, lyg kas būtų man molį nuo akių prakrapštęs, nes
mane visai tenkino tai, ką išvydau.
„Kažkur tarp ten ir čia“ tikrai nėra pats geriausias Coppolos darbas,
sakyčiau, netgi prastesnė „Pasiklydusių vertime“ versija, per daug panašių
detalių: personažai abiejų filmų yra aktoriai, išpaikę nuo turtų, yra be galo
vieniši, liūdni, daug laiko filmuojama viešbučiuose – noriu pasakyti, kad
detalės, kad ir kitokios, tačiau jos emociniu koloritu ir idėjine prasme yra
beveik identiškos. Šiame filme man pasirodė, bent jau filmo pradžioje, per daug
pažaista užtemptomis scenomis, kurios pakankamai buvo subalansuotos „Pasiklydę
vertimuose“, šįkart be didesnės prasmės per daug ištęstos, tačiau filmas
galiausiai įsivažiuoja ir nuotaikos, pasaulio tuštumos jausena, įvyniota į
kasdienybės popierėlį, be didesnių šokiruojančių „tragedijų“ išties pavyko.
Manau, Coppolai sekasi rašyti ir filmuoti tokio tipo siužetus, kai apie žmogaus
skausmus pasakoma ne sukrėtimais, ne ryškiais kulminaciniais epizodais, tačiau
eiliniu, liūdnu, melancholija permirkusia kasdienybe, lyg nieko nevyktų ir čia
pat žmoguje vertųsi tuštumos ir beprasmybės bedugnės.
2013 metais pasirodys penktasis Coppolos filmas ir tikiuosi, kad režisierė
imsis pagaliau naujos medžiagos, tačiau nerizikuos tokiems radikaliems
pokyčiams, kaip tai buvo su „Marija Antuanete“, na, bet pagyvensime ir sužinosime.
O šiaip šiuo filmu esu pakankamai patenkintas – žavūs aktoriai: didysis Elle
Fanning debiutas pagrindiniame vaidmenyje, bei Stephen Droff, vaidmuo
patrauklaus aktoriaus, tačiau visiško dvasios skurdžiaus. Jei paklaustumėt,
apie ką filmas? Sunku būtų sukramtyti vienu paprastu sakiniu, vieniems jis bus
tuščias ir apie nieką, nes nieko jame nevyksta, kitiems tai bus apie gyvenimo
atkarpą, kai turi viską ir kartu neturi nieko, dar kitiems šis filmas bus apie
materialiųjų turtų destrukcijos galią žmogaus dvasiai... Ir visi daugiau ar
mažiau bus teisūs, tik klausimas, kaip patys priimsite šią juostą?
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 67/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą