Sveiki visi,
Dievinu! Dievinu! Dievinu! Ir dar kartą – dievinu režisierių Julio Medem!
Šįkart teko matyti jau ketvirtą jo darbą, kuris vadinasi „Poliarinio rato
meilužiai“ (Kai kas gali versti „Poliarinio rato mylimieji“) (Las Amantes del
Circulo Polar / Lovers of the Arcktic Circkle) (1998 m.). Ir ketvirtas kartas
nemelavo, tiesa, filmai eina atbula tvarka – taip jau susiklostė mano seansai,
tačiau džiugu pranešti, kad jau kuris laikas internete visur galite rasti Julio
Medem „Liusija ir seksas“ verstą lietuviškais subtitrais – kas susidomėjo,
būtinai pažiūrėkite, o šiaip apie „Poliarinio rato meilužius“ galiu pasakyti
tik tiek, kad tereikėjo 10 minučių, kad mane visa galva įtrauktų į filmą –
magiška, genialu, jausminga, paslaptinga, nenuspėjama, aistringa, bauginama ir
net trūksta žodžių – tai yra Julio Medem ir su tuo reikia susitaikyti ir jį mylėti
arba nekęsti.
Maniau, kad senesnieji filmai mane gali nuvilti, tačiau toli gražu taip
nenutinka ir esu pasiryžęs sužiūrėti visus likusius senuosius filmus iki galo,
nes tokio režisieriaus pasaulyje daugiau nerasite. Šiame filme, kaip ir
ankstesniuose, puikiai atpažįstamas išskirtinis ir niekam nebūdingas mistinio
nuojautos implantai ir be galo didelis tikėjimas likimo ir ne šiaip sau
atsitiktinumo galimybėmis, kurios pinasi ir persipina tarp herojų, žaidžia jų
jausmais, gyvenimais, bėga iš vieno laiko į kitą, todėl kai kam jo filmas gali
pasirodyti chaotiškas, nesuvaldytas ar nenuspėjamas, tačiau tai ne loginis žaidimas
ir čia kiekvienas vėjo gūsis kažką reiškia, duoda tokią energetinį srautą per
smegenis, kad tiesiog negaliu susivaldyti nedžiūgavęs, jog apskritai įmanomas
toks kinas, kurį kuria šis fantastiškas meistras.
„Poliarinio rato meilužiai“ – tai dviejų meilužių (netikrų brolio ir
sesers) istorija, sukarpyta ir sudėliota su įtikinamu mistikos ir likimo jutimo
prieskoniais. Personažai neturi būti itin realūs, realūs lieka tik mintys,
jausmai, aistra, emocija. Smagu, kad šįkart režisierius dalį filmo filmavo
Suomijoje, čia jaučiama tam tikra ir vasaros „baltiškoji“ gaiva. Žinoma,
tragiška ir liūdna istorija įvilkta į paslaptinga ilgesį, kurio neįmanoma
paliesti, nusakyti žodžiais. Džiaugiuosi, kad teko išvysti šį filmą, deja,
vertimu tikriausiai šįkart nesirūpinsiu, nes tai užima daug laiko, kurį tenka
vogti nuo seansų ir galiausiai nežinia, kas tuos darbus gauna ir ar apskritai
žiūrima, tačiau raginu žiūrėti anglų subtitrais, jausti ir išgyventi tą magišką
gyvenimo virsmą, kada niekas nevyksta atsitiktinai ir viskas yra susieta į vientisą
likimų raizgalynę.
Mano įvertinimas: 10/10
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą