Sveiki, kino gerbėjai,
Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino juostą „Dalaso klubas“ (angl. Dallas
Buyers Club) (2013), kuris pagarsėjo kaip puikiai įvertintas kino kritikų
ir žiūrovų, pastarieji ypač negailėjo liaupsių antro plano aktoriui Jared Leto
ir pirmo plano vaidmens kūrėjui Matthew McConaughey – abu šie vyrukai, atlikę
itin spalvingus vaidmenis šiemet pelnė daugybę prestižinių variantų, tarp jų ir
„Oskaro“ statulėlę.
Net įsižiojau, kai pamačiau, jog šį filmą režisavo Jean-Marc Vallee –
neprognozuojamas režisierius, kuriam pagaliau pavyko nusigauti iki „Oskaro“. Mačiau
jo visus nuostabiausius filmus, kuriuos pamėgo „Kino pavasario“ festivalio
repertuaras: „Jaunoji Viktorija“, „C.R.A.Z.Y“ ir man labiausiai patikęs,
sakyčiau, šedevras – „Cafe de Flore“.
Matthew McConaughey yra išties puikus aktorius, tą įsitikinau iš
paskutiniųjų dviejų metų, kada vis pasitaikydavo vienas kitas filmas su juo – „Laiškanešys“,
„Mudas“ ir kt. Tai vienas iš tų aktorių, kurie nėra vaikščiojantys modeliai,
spinduliuojantys seksualumą, tačiau turintys nepaprastai platų ir įdomų
aktorinį amplua diapozoną. Jis šįkart suvaidino AIDS sergantį kaubojų, kuris į
Ameriką nelegaliai atvežė ir ėmė platinti vaistus nuo šios baisios ligos.
Liga suartina jo personažą su homoseksualų kultūros atstovais ir prasideda
nauja kova už būvį. Visą filmą suintensyvina dar ir tai, jog tai biografinė
drama ir daugiau ar mažiau visi įvykiai yra realaus gyvenimo. Aišku, stebina
laikotarpis, LGBT drąsa rodytis viešosiose erdvėse, įdomi devinto dešimtmečio
atkurta atmosfera, grimas, kostiumai ir atradimas – Jared Leto, kuris suvaidino
AIDS sergantį transeksualą, ypatingai baugino abiejų aktorių fiziniai duomenys –
liesi ir išdžiūvę, šiam vaidmeniui netekę labai daug svorio, o tai leido dar
labiau patikėti jų personažais.
Šiaip filmo medžiaga daugiau ar mažiau įdomi kaip istorinis klodas ir kaip
asmenybės kulto įprasminimas kine, o tokių mes turime ne vieną ir ne tris.
Apskritai LGBT (t. y. Gėjų, Lesbiečių ir t. t.) tematika sukurti filmai ne
pirmą kartą patenka po didinamuoju stiklu – „Milkas“ (2008), kurio niekaip
anuomet negalėjau pažiūrėti, nes pasirodė mirtinai nuobodus, „Kuprotas kalnas“
(2005) taip pat buvo nuskandavęs plačiai per pasaulį, „Transamerika“ ir kt.
Aišku tokie filmai daugiau kuriami nepriklausomo kino užkambariuose, tačiau
tarp jų atsiranda ne ką prastesnių juostų už „Dalaso klubą“.
Nepasakyčiau, kad šis filmas šedevras, tačiau tikrai vienas geresnių „Oskarų“
terpėje, įdomesnis nei prieš tai matytas W. Allen‘o „Džesmina“. Tas, kas
nemėgsta gėjų, transeksualų ir t. t., patarčiau, priešingai nei kiti, kaip tik
pažiūrėti. Netuščias filmas su puikiu siužetu ir aktoriais.
P. S. Nors filmas nepasieks populiariųjų kino ekranų, bet jį galėsite
išvysti šiemet, visai greit startuosiančiame „Kino festivalyje“. Apie filmą
pastarųjų puslapyje ČIA.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą