Sveiki, kino gerbėjai,
Visai neseniai teko pagaliau išvysti seniai lauktą amerikiečių kino juostą „Nebraska“ (angl. Nebraska) (2013), kuris sulaukė daugybę pačių prestižiškiausių
apdovanojimų ir nominacijų. Na, režisierius Alexander Payne lietuviams taip pat
nėra šviežias reikalas, jis žinomas iš tokių kritikų ir žiūrovų įvertintų darbų
kaip „Klystkeliai (2004), „Apie Šmitą“ (2002), „Paveldėtojai (2011), „Išsišokėlė“
(1999) ir kt. Buvau tikrai maloniai sužavėtas filmu „Klystkeliai“ ir jį galėčiau
rekomenduoti visiems be išimties, o štai juosta „Nebraska“ labai skiriasi nuo
kitų režisieriaus darbų.
„Nebraska“ – reto „liūdnojo, melancholiškojo humoro“ pavyzdys, kuris man be
galo patinka. Tai retro spalvų filmas, kuris kelia visų pirma energetinę
nostalgiją – gamtovaizdžiai, neforsuojantis garso takelis ir amerikietiškos,
šiek tiek provincialios šeimos modelis, kuriame ryškų karo padarinių
reiškiniai, šiurkštumas, švelnumas, įvairiausios santykių spalvos, kurios labai
subtiliai suskamba juostoje. Šis filmas gana lėtas, juo tenka mėgautis
neskubant, įsijaučiant į tą šventą naivumą, kartoninį tikėjimą pasauliu ir
žmonėmis – senukas tikisi iš reklaminės skrajutės laimėjęs milijoną ir tuo
atkakliai tiki, bet netiki tuo, kas randasi aplink jį – priešai, vaikai,
šeima... Tai gilių metaforų filmas, kuriame galima įžvelgti egzistencinio absurdo,
sutrūkinėjusių santykių grandinių, susvetimėjimo...
Iš esmės – tai filmas apie nykimą ir nykimo susitaikymą. Nekinta tik
amžinosios vertybės, kinta tik aplinkybės, keičiasi kartos, gyvenimai, žmonės
sensta ir miršta. Apskritai tai gana gyvenimiškas filmas su liūdnojo humoro
prieskoniais, režisierius moka užfiksuoti subtilius gyvenimiškus absurdus ir
padaryti iš jų ironiją. Filmas, aišku, nepatiks kiekvienam, tai veikiau
gurmanams skirta juosta, bet tokios juostos, sakyčiau, gelbsti visą kino industriją.
Gera, kai tokie filmai kuriami ir dar geriau, kai jie mus pasiekia.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 86/100
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą