Filmas: "Sala" / "Ostrov" / "Остров"

Sveiki,

Šiandien labai trumpai noriu pakomentuoti kino filmą „Sala“ (rusi. Ostrov) (2006), kurį taip seniai troškau pasižiūrėti. Vakar kaip tik norėjosi kokio nors filosofinio ir meditatyvaus filmo ir „Sala“ buvo kaip tik tas filmas, kuris turėjo išgelbėti mano vakarą.

Rusų kinas vis dar nemiręs, o tarp gausybės mazuto kasmet švysteli vienas kitas brangakmenis, taip galbūt galima pasakyti ir apie filmą „Sala“, kuri tęsia senas Tarkovskio kino tradicijas – gražūs ir gilūs gamtovaizdžiai, svarbus tylėjimas ir tylumoje išreikšta nuotaika, filosofinė mintis, gausu kinematrografinio lyrizmo ir pan. „Sala“ pilna niūrių vaizdų, šalto, žiemiško ir niūraus gamtovaizdžio, kuris padeda sukurti skurdžią aplinką, kurioje režisierius išdrįsta ginindamas sielą kalbėti apie tikėjimą, bausmę, atgailą, atpirkimą – iš esmės Dostojevskio romanų kertinius akmenis.

Keistas įspūdis, kurį sukėlė „Sala“, buvo toks, kad vaizdai buvo užtęsti ir pilni ceremonijų, gėlos, skausmo, ortodokso krikščioniškų smilkalų, kurie mane sunkiai veikė, norėjosi, kad filmas kuo greičiau pasibaigtų. Nors mėgstu tokio tipažo filmus, „Sala“ mane veikė ypatingai sunkiai, negalėjau susikaupti, galutinai įsijausti į filmo aplinką ir pasiduoti idėjai, nors pati idėja gana aiškiai rutuliojama – nuodėmė gali išgelbėti pasaulį ir sielą, jei dėl jos gailimasi. Labai įdomus buvo skurdaus senuko (pagirtina vaidyba!) asmens peizažas, kuris atpirkinėjo nesamą kaltę daugiau nei 30 metų ir savotiškoje taigoje turėjo stebuklingų galių, galima sakyti, buvo šventasis, apie kurį pasaulis beveik nežinojo. Pirmąją filmo pusę netgi smerkiau šį senuką, nes jis atrodė šarlatanas, kuris persunktas atgailos ir čia pat kuriamų sofistinių apgaulių, kuriais patiki naivūs į salą atplaukiantys bėdų prispaust žmonės, tačiau tik vėliau skurde ir atšiauriame Rusijos gamtovaizdyje išryškėja šio žmogaus filosofija, nors gydymo bei dvasiniai patarimai ir atrodo gana prieštaringi, netgi kai kuriais atvejais žiaurūs.

Filmas pilnas filosofijos, leidžiančios apmąstyti nūdienos vertybes, vėl prisiminti atgailą ir tikėjimą, tačiau kaip filmas jis kai kuriems gali pasirodyti gan slegiantis, niūrus. Manęs filmas „nepagavo“, nors tikiu, jeigu būčiau žiūrėjęs kitomis aplinkybėmis, šis filmas būtų suskambėjęs visai kitomis gaidomis. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 8

Jūsų Maištinga Siela