Filmas: "Glorija" / "Gloria"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu pakomentuoti vieno pažįstamo rekomenduotą kino juostą „Glorija“ (ispan. Gloria) (2013), kuri šiemet „Kino pavasaryje“ tapo festivalio atidarymo filmu. Čilės režisierius Sebastian Lelio, kuris man iki šiol buvo nežinomas, sukūrė itin jautrią ir subtilią dramą apie pagyvenusią vienišą moterį, kuri už viską gyvenime trokšta jaustis mylima ir laiminga, todėl, suavime suprantama, ji daro klaidas.

Filmas klausia, kas yra toji žmogaus laimė? Filmas tikriausiai būtų bevertis, jei toje pačioje terpėje ir sąlygomis būtų pavaizduota, tarkim, kokia dvidešimtmetė. Filmas apie pagyvenusią moterį, kuri savo vaikus jau seniai išleidusi į pasaulį, dešimtmetį išsiskyrusi, gyvena mažame bute, į kurį užklysta katė ir vargana namų tvarkytoja Viktorija, o viršuje nuolat naktimis girdisi keiksmažodžiai ir dūžtantys daiktai. Glorija, rodos, nieko neišsiskiria iš tokio amžiaus moterų, tačiau režisierius subtiliai per dialogus, atodūsius, akių žvilgsnį pagauna personažo vienatvę, sudužusį pasaulį, kurį bet kokia kaina, kartais net naiviai ir vaikiškai bando suklijuoti Glorija.

Ne visiems Lietuvoje šis filmas patiko. Jame nėra jokių sukrečiančių aštrių įvykių, režisieriui tas nėra svarbu. Dialogai kasdieniški, žmogaus siekiai irgi. Filmas gali pasirodyti ištęstas, netgi monotoniškas, tačiau jis man toks neatrodo, o būta vietų, per kurias nuoširdžiai kvatojau. Labai patiko šis personažas, kurį sukūrė aktorė Paulina Garcia, apdovanota ne vienu apdovanojimu už šį vaidmenį – jos vaidyba ir energetika šiam filmui išties puikūs. Glorija man priminė, kur eina visų jaunų žmonių gyvenimas – į senatvę, į vis dažniau ir dažniau mus pavedančius kūnus, todėl kartais tie paaugliški siekiai net glumina. Kūnas pasikeitęs, bet Glorijos siela ne.

Filmas dvelkia dideliu natūralizmu. Čia viskas sudėliota logiškai, nuosekliai ir nerasite kažko sumodeliuota sintetiškai, pataikaujant žiūrovui ir Holivudinių dramų madoms. Sakyčiau, natūralizmas filme žavi, nes jis iki gyvnagio toks tikras ir realus, kad net skauda lygiai tiek pat, kiek ir juokinga. Patiko man šita Čilės juosta, nors filmas tikrai ne kiekvienai progai – tokiam natūralistiniam filmui reikia tiesiog nusiteikti. Jaučiu, kad buvau tinkamai nusiteikęs.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela