Filmas: "Okulus" / "Oculus"

Sveiki, kino maniakai, 

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti dar vieną siaubo filmą, kuris vadinasi „Okulus“ (angl. Oculus) (2013) – tai bene naujausias amerikietiško komercinio siaubo filmų rinkos produktas, kurio pavadinimą išvertus iš lotynų kalbos būtų – „Akis“. Po itin nevykusio seanso su filmu „Šėtono belaukiant“, nusprendžiau nepasiduoti ir griebti dar vieną, tik šįkart jau gerai įvertintą filmą.

„Okulus“ – tai nėra pirminis filmas apie vaiduoklių veidrodį, praeityje būta sukurta ir daugiau pasakojimų, bet šis tikriausiai bus sėkmingiausias filmo kūrėjų darbus, pasiekęs net Lietuvą. Iš esmės filmas tikrai neblogas, patiko savo atmosfera, nors ji gana iš pradžių šabloniška – garso takelio pamasintos įtampų scenos, žvilgsniai, atodūsiai ir bla-bla... Tačiau nustebino pats siužetas. Akivaizdu, kad siaubo filmus yra ištikęs idėjinis paralyžius, kurį nors kiek atšildo tokie filmai kaip „Okulus“, „Išvarymas“, pirmosios dvi „Paranormalaus aktyvumo“ dalys.

Siužetas netikėtas, žaismingas – tai paaiškėja juostai persiritus į antrąją pusę. Labai gražiai sužaista filmo laikais, veidrodžio iliuzija, tikrovės ir anapusinio pasaulio paralelėmis. Tai daugiasluoksnis laiko atžvilgiu pasakojimas, kuris šiek tiek praturtina filmą pasakojimo pobūdžiu. Patiko žavūs, jauni ir gražūs aktoriai – Karen Gillan bei Brenton Thwaites, kurių duetas man nejučia priminė „Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai“ vaidybinį duetą. Filmas pasirodė neužtęstas, tikslingai subalansuotas, vietomis sukėlęs tikrai vykusį susidomėjimą, kad ėmiau klausti – kas per velnias, ar jie kartais patys negyvena veidrodyje? Ir tas susidomėjimas, sprendimas, mįslės buvo tikriausiai geriausia, ką davė šis filmas. O kas dėl paties siaubo? Sunkoka mane išgąsdinti filmuose, bet vis labiau imu prisiminti vaikystę ir senus gerus bauginančius filmus apie pilies vaiduoklius bei nesuromantizuotus vampyrus. Kur dingo šie filmai? 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela