Sveiki,
Nutariau kaip pilietis
pasisakyti dėl šio keisto referendumo, kuris iš pradžių kvepėjo kaip grėsminga
revoliucinė jėga, bet šį sekmadienį Vyriausioji rinkimo komisija paskelbė, kad
šis referendumas neįvyko, nes jame dalyvavo ir savo nuomonę pareiškė tik per
300 tūkstančius Lietuvos piliečių. Priminsiu, kad šįkart referendumas vyko dėl
žemės pardavimo draudimo užsieniečiams ir tuo pat metu už arba prieš tai, kad
kiti referendumai vyktų, reikėtų ne 300 tūkstančių parašų, bet 100 tūkstančių.
Šį sekmadienį nėjau
balsuoti ir taip išreiškiau savo abejonę šiuo referendumu. Iš tikrųjų nežinojau,
už ką balsuoti. Galiu pasakyti, kad buvau vienas iš tų asmenų, kurie pasirašė
tą garsųjį 300 tūkstančių parašų blanką, kad šis referendumas įvyktų.
Gailiuosi, kad taip padariau, nes net nesuvokiau, kodėl ir kam to reikėjo, bet
parašų rinkėjai tikino, kad pasirašyti ne tik būtina, bet tai nepaprastai gerai
Lietuvai. Žiūrėkite, kaip tai vyko:
- -
Laba
diena, gal galite pasirašyti dėl lietuviškos žemės išsaugojimo? O gal nori, kad
Lietuvą nupirktų užsieniečiai?
- -
Ne,
nenoriu, bet... ee...
-
- Tai
pasirašykite, tada bus surengtas referendumas ir tautiečiai galės patys
nuspręsti, ar jie nori savo paskutinį turtą atiduoti kitataučiams...
- -
Eee...
Bet nežinau, ar tai būtina, o...
- -
Visi
žmonės pasirašo, o Jūs nepasirašysite?
- -
Na...
Ir pasirašiau,
neturėdamas jokios išankstinės nuomonės šiuo klausimu. Mane tiesiog vergiškai
psichologiškai palaužė manipuliuojant. Tikrai. O šiandien, sekmadienį, nejau,
nes dar vis nesu nusprendęs, už ką vis dėl to turėčiau balsuoti.
Nesu nukvakęs patriotas,
kuris vis labiau panašėja į neonacį, užkietėjusį nacionalistą, kuris lieją
neapykantą ir skatina savo tautos išaukštinimą. Myliu savo žemę, Lietuvą tiek,
kiek jaučiu su visa šalimi ryšį ir manęs pigiais posakiais apie perdėtą tėvynės
pasiaukojančią meilę nepaveiksi, kaip nepaveiksi ir populistinėmis dainelėmis
apie emigraciją, tautos nykimą, išdavystę ir pan. Žmonės laisvi ir jie gali
daryti, ką nori.
Taigi ir ant kelio
užaugo šis referendumo grybas, kuris vienaip ar kitaip skamba keptuvėmis ir
varpais per patrioto sąžinę. Mat, blogi turtingi dėdės iš svetur atvažiuos,
nupirks mūsų žemę ir nieko nebeliks. Atsiprašau. Žemė priklauso lietuviams,
jeigu jis norės (kiekvienas individualiai) parduoti už geresnę kainą – o kodėl gi
ne? Tegu vystosi pramonė, nes ūkininkavimas viduriniuose sluoksniuose miręs.
Arba tu turi labai daug žemės ir investuoji į savo ūkio pramonę, fermas, žemę,
derlių arba eini šuniui šieko pjauti, nes „dėl savęs“ laikyti žemę yra
nepelninga, netgi retsykiais nuostolinga.
Ir visgi už šio
referendumo dar jaučiu populistų ir nacionalistų sąmoningą arba nesąmoningą
kėslą, manipuliuoti tautą aukotis, sužadinti kažkokį netgi kaltės jausmą. Kitą
vertus, kas tą žemę turi? Ar tie, kurie nuėjo balsuoti sekmadienį, ar tie,
kurie sėdi provincijoje ir skaičiuoja iš karvės melžimo sukauptus centus? Kam
naudinga uždrausti parduoti žemę, kad lietuvis prasigyventų? Ir kiek gi gausi
pardavęs tos žemės? Neišgyvensi viso gyvenimo, nebent turi šimtus hektarų, esu
stambus ūkininkas – tas gali dar labiau praturtėti? O ką reiškia žemė ir šis
referendumas tiems senukams ir vidutinio amžiaus žmonėms, kurie sunkiai dirba
ir tupi savo cemento bei betono suręstuose butuose, kurie nėra plikos kojos į
juodžemį įmerkę? Ar juos jaudina lietuviška žemė, kai ant galvos krenta
sąskaitos, o atlyginimai ir pensijos apgailėtini?
Ne, nė į vieną iš tų
klausimų negaliu atsakyti vienareikšmiškai, todėl ir nebalsavau. Nebalsavau,
nes tai nenaudinga. Taip pat įdomiai kvepia ir 100 tūkstančių parašų
reikalaujantis referendumas. Ateityje dėl kiekvienos blusos rinksime parašus,
kad galėtume nuspręsti, kaip turėtų būti šalyje? Žmonės pavargo balsuoti ir
nežinoti už ką balsuoja. Aš prieš kiekvienus rinkimus jaučiuosi mulkių mulkis,
nes nežinau, už ką balsuoti, todėl dažniausiai nebalsuoju, pažadais, rinkimine
programos agitacija nepasitikiu, politikais irgi. Tai pavargau kaip ir kiti
jaustis nepasitikintis ir taip prieš kiekvienus rinkimus ar referendumą. Ką tik
buvo prezidento rinkimai, dar neatvėso balsadėžės po Seimo rinkimų, o kur dar
rinkimai į Europos Parlamentą? Eikit sau...
Žodžiu, esame
piliečiai, turėtume lyg ir dalyvauti savo šalies valdyme, bet kuo toliau, tuo
juokingesnis tas mūsų dalyvavimas. Nuviliantis ir iš tikrųjų jautiesi bejėgis,
kad tik iš tavęs tereikia balsų ir mokesčių, tuo visas tavo pilietiškumas tiek
ir naudingas... Praleidau šį referendumą, nes jis man nebuvo aktualus, nes
nežinojau, už ką balsuoti; esu bežemis ir žemės tikriausiai niekada neturėsiu, o
už žemininkus nuspręsti argi galiu? Argi galiu žinoti, ko jie nori? Gal jiems
tikrai geriau parduoti žemę ir išvykti į palankią šalį gyventi, o mūsų žemėje
tegu kuriasi gražios gamyklos, klesti eksportas, krenta į biudžetą pinigai? Juk
ne iš mano sąskaitos – juk neturiu jokių teisių į Lietuvos turtą, kad ir esu
lietuvis, tai kuo iš tikrųjų paremtas šis referendumas? Sąžine? Kaltinimais?
Apsisaugojimu? Nuo ko? Aš nežinau ir tikriausiai nebenoriu žinoti, nes reikia
apmokėti sąskaitas – tokia kiekvieno liūdnojo lietuvio dalia.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą