Sveiki, kino žiūrovai,
Taigi, vėl tęsiu „Oskarui“
nominuotus Meryl Streep filmus ir šįkart Mike Nichols režisuotas komedijinė
drama „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“ (angl.
Postcards from the Edge) (1990). Na,
žinokit, po šio filmo jau visai baigiu įsimylėti senąjį kiną, nes jame randu
tiek daug dvasios ir įdomių režisūros manevrų, kad tiesiog stebiuosi, kaip mus
šiomis dienomis pasiekia tiek daug prastų filmų, o senieji filmai nueina užmarštin.
„Linkėjimai nuo bedugnės krašto“ – tai to paties pavadinimo romano
ekranizacija, scenarijų parašė pati romano autorė, o režisierius tiesiog
pribloškė motinos ir dukters aktorių pasirinkimo duetu.
Filmas išties puikus,
nors jis turi ir nemažai komedijai būdingų bruožų, tačiau filmas nelėkštas, dialogai
šmaikštūs, kandūs, bet tikslūs, kažkaip išvengiantis sintetikos ir banalumo. Istorija
pasakoja apie motiną ir dukrą, kurios abi aktorės, tačiau dukra turi didelių
nuoskaudų motinai dėl vaikystės ir jos girtuokliavimo, kad pati pasineria į
narkotikus, kol neatsiduria reabilitacijos klinikoje ir nepradeda gydytis ir
susigrąžinti karjerą. Gal aplinkybės gan niūrios, tačiau visumoje esama yra
gyvenimiško pokšto, šmaikščių ir ironiškų scenų. Filmas tiesiog net netipiškoje
situacijoje skleidžia nenusakomą lengvo gyvenimo pozityvią energiją. Taip,
filmas išties šviesus ir žadinantis nelėkštas svajones.
Žinoma, Meryl Streep
mane nustebino, dar nesu matęs, kad ji atliktų tokį infantilios moters
vaidmenį, kuri tarsi dar nesuaugusi, aikštinga, bet kartu jau jaučianti savo
amžiaus ribas. Gražus komedijinis vaidmuo. Meryl Streep švystelėjo ir kitu
talentu – dainavimu! Čia ji atlieka kelias bliuzo dainas savo balsu, nors
nenuostabu, kad ji kažkada ketino stoti į operinį dainavimą, o ir vaidmuo
miuzikle „Mama Mia“ irgi rodė savitą aktorės registrą, tačiau kaip ji atliko
pirmąją dainą prie pianino, tiesiog net už širdies suėmė. Pamaniau: „Myliu tą
velnišką bliuzą!“. Tiesą sakant, iš M. Streep buvo galima tikėtis daug ko, bet
bene didžiausias atradimas šiame filme buvo aktorė Shirley MacLaine, kuri
tiesiog pulsavo veržlumu, charizma – tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo jos,
nes jos personažas tiesiog užburiantis ir tikrai vertas „Oskaro“ nominacijos!
Gera ir įkvepianti
istorija, filmo lengvumas, veržlumas, bet kartu mokėjimas viską pateikti
nebanaliai tiesiog neleidžia parašyti prasto įvertinimo. Filmą rekomenduoju ne
tik kino gurmanams, bet ir tiems, kurie mėgsta M. Streep ir komedijos-dramos
žanrų derinius.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis:
71/100
IMDb: 6.6
Filmo anonsas:
Ištrauka, kai Meryl
Streep atlieka dainą „You don‘t Know Me“:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą