Filmas: "Svetima šalis" / "Strangerland"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tikriausiai daugelis, kaip ir aš, šio filmo nė nebūtų žiūrėję, jeigu ne aktorė Nicole Kidman. Tokia liūdna tiesa, kai pažiūrėjau „Svetima žemė“ (angl. Strangerland) (2015) – tai australų režisierės Kim Farrant debiutinis ilgametražis filmas. Pirmas įspūdis – filmas ne holivudinis ir skirtas intelektualiam žiūrovui, bet šį įspūdį greitai eliminuoja keistai neįtikinama šeimos drama. Sakyčiau, pati istorija ganėtinai nuobodoka, skurdoką scenarijų papuošia Australijos dykynės, dulkės ir miestelio nuintelektualinti žmonės, tarp kurių turi gyventi dėl skandalų atsikrausčiusi didmiesčio šeimyna. Na, ir dingsta jų vaikai, prasideda abejonės, dramos, savigrauža, paieškos...

Kažko labai tame visame chaose trūko. Išskirčiau labiausiai pačios intrigos stokos, nes režisierė blaškosi bandydama suderinti šeimos dramą ir kančią su detektyvine istorija. Ar pati šeima tvirkino savo vaikus? Lyg ir bandoma šiuo klausimu manipuliuoti, mesti meškerę žiūrovui – netgi pats suklusau, kai prasidėjo šio įtarimo užuominos, bet netrukus viskas užgesinama ir jau rodoma, kaip vyras kumščiais mala savo susikurto įtariamojo snukį, motina dykvietėje plėšosi drabužius. Aišku, niūrumo, dulkių ir graužaties tikrai netrūksta. Kaip ir truputį atgyvenusių poetinių potėpių, kaip tabaluojanti skalbinių virvė, skaitomos mergaitės eilėraštis, rodant besileidžiančią saulę... Jeigu norite pakvėpuoti Australijos dulkėmis – pirmyn, tačiau inovacijos nesitikėkite, o metaforos ir simboliai, kurių pripiešiama tarp veiksmų ir dialogų, atrodo, kad tuo visas „nepriklausomo kino“ efektas ir pasibaigia. Žodžiu, poetizavimas gražus, „minkštas“, tačiau svarbiausia, kad manęs nė kiek neįtikino pati šeimos drama, ypač aktoriaus Joseph Fiennes sukurtas tėvo ir vyro personažas – kažkoks be didesnių įdomesnių charakterio savybių, o jo elgesys priminė ištisą šabloniškų holivudinių filmų virtinę – aha, čia pamalu snukį, čia susipykstu su žmona, čia šiek tiek pageriu alaus, truputį pavaizduoju detektyvą... Jo būvimas tiesiog nuobodi mechanika, todėl ir aktoriaus vaidyba neįtikino.

Visiškai priešingai galiu pasakyti apie Nicole Kidman, kurią jau kai kas vadina „nurašyta aktore“. Jokia ji nenurašyta, šiame filme ji vienintelė atrodė gyva, jos skausmas įtikino, bet gal ne visi veikėjos veiksmai, tačiau tai ne aktorės, o scenarijaus kaltė. Kai kuriose scenose net krūptelėjau, nes jos pastangos buvo visa galva aukštesnės už kolegos J. Fiennes. Ko galbūt šiandien trūksta N. Kidman, kad susigrąžintų puikios aktorės pozicijas? Tai puikių ir stiprių režisierių bei projektų, nes pasirinkdama vidutiniškus projektus, jos vaidyba nebevertinama, nes visų pirma gero filmo turi būti gera visuma, o ne vien geras aktorius.

Filmą galima lyginti tik iš dalies su kitu N. Kidman panašiu vaidmeniu – „Triušio urvas“, bet anas filmas nepalyginamai stipresnis ir geresnis. „Svetima žemė“ visgi nėra prastas filmas, sakyčiau, tik gana vidutiniškas ir prie daug ko galima prisikabinti, tačiau daugiausiai dėl skonio reikalo. Nesigailiu žiūrėjęs, buvo įdomių epizodų, bet prieš kam nors rekomenduodamas, gerai pagalvočiau. Tiesa, filmo pabaiga gerokai nuliūdino, nes ji nepateisino nei stiprios dramos lūkesčių, nei geros detektyvinės pabaigos.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela