Filmas: "Gerontofilija" / "Gerontophilia"

Sveiki, kinomanai,

Kas būtų, jeigu devyniolikmečiai imtų įsimylėti senukus? Nepagalvojote apie tai? Neskanu? Nesąmonė? Sakysite, koks čia per dar vienas iškrypimas! Apie tai prabyla kanadiečio režisieriaus Bruce La Bruce filmas „Gerontofilija“ (angl. Gerontophilia) (2013). Tiesą sakant, niekada iki tol plačiau plėtotos šios temos vaidybiniame filme, bent kiek jau pamenu, neteko regėti, todėl buvo be galo smalsu ir įdomu. Esama filmų apie seksualines mažumas, apie žmones, užmiegančius staiga einant pieno į parduotuvę, ir netgi poligaminius atsidavusius santykius, o štai gerontofilus, na, kaip jaunas žmogus turi seksualinį potraukį itin seniems žmonėms – tikrai ne.

Taigi, šio filmo unikalumas prasideda pasirinkta tema ir tikriausiai tuo ir pasibaigia. Nedidelio biudžeto, nekomercinis filmas, bet kruopščiai atidirbtas suintriguoti ir „sunepatoginti“ žiūrovą. Ką gi, nesiskundžiu, režisieriui, kuris rašė šį scenarijų, tai kuo puikiausiai pavyko – išprovokuoti prieštaringus jausmus, iškelti į viešumą šią temą ir paleisti diskusijoms per žiūrovų lūpas. Jaunas vyrukas įsidarbina baseine gelbėtoju, tačiau darydamas dirbtinį kvėpavimą senukui skenduoliui pajaučia lytinį potraukį... Lyg ir bėga nuo to ir tiesiai nuo vilko ant meškos – įsidarbina senukų prieglaudoje, juos prausia, mėgaujasi jų kūnais. Režisierius nesibodi romantiškai vaizduoti tuos kadrus, panašius į šokančią tik su bikiniu Carmen Electra, plyšus automobilio oro žarnelei – netgi primena šiokį tokį cinizmą. 

Kur didžiausias pakastas šio filmo šuo? Žinoma, scenarijuje, kuris pasirodė dvejopas. Režisierius lyg ir pasirinko gerontofiliją vaizduoti gana teigiamai, netgi nepristigo heroizmo – vaikinukas „nugvelbia“ senuką iš ligoninės ir kartu leidžiasi (kaip Telma ir Luiza) į kelionę nežinia kur. Šiuo principu viskas pernelyg paviršutiniška, nors tema ir trikdo, bet iškart pasigendama pagrindinio personažo vidinės dvasinės kovos – jis gi be kovos priima savo potraukį senukams ir be vargo susitaiko su savimi tokiu, koks yra – tokiu atžvilgiu filmas netenka kažkokios vidinės atsvaros ir tampa fantasmagoriškas, nuotykinio žanro – feministė draugė irgi buvusį draugą apiberia bučiniais ir komplimentais, motinai apskritai, kuri lyg jau kryžma gulėsi kaip kliūtis, susilaužo koją ir dingsta kaip kliūtis, net medicinos sesuo nusuka akis ir leidžia viskam vykti. Tiesiog kelionė be stabdžių ir ribų, be didesnių sunkumų...

Taigi visumoje filmas pasirodė įdomus tik savo pasirinkta tema, erotiniais keliais trikdančiais kadrais, kurie maloniai nustebino, bet visumoje filmo gelmės neišvystytos, tik kaip tas uodas čiuožikas, praslydo paviršiumi, suvirpindamas intrigą, bet taip iki galo ir nepanėręs į vandenį. Be abejo, filmas nėra prastas, tačiau man norėjosi kažko daugiau, ypač tai, jog režisierius nesiekė komedijos ir nuotykių žanro, bet vos neišvirto per klišes į šią pusę.

Beje, labai patiko kanadiečio jaunojo modelio aktorinis debiutas Pier-Gabriel Lajoie, tačiau vaikinas šiuo vaidmeniu sustojo ir aktoriaus kelio nebesirenka. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela