Filmas: "Pasaka apie pasakas" / "Tale of Tales" / "Il racconto dei racconti"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiemet Kanų kino festivalyje pristatyta italų režisieriaus Matteo Garrone juosta „Pasaka apie pasakas“ (angl. Tale of Tales) (2015) sulaukė išties gerų kino kritikų atsiliepimų. Režisierius puikiai žinomas gana skirtingomis kino juostomis, o Lietuvoje bene žinomiausia jo juostą „Gomora“ apie italų mafiją išpopuliarino „Kino pavasaris“. Tiesą sakant, taip ir nepamačiau „Gomoros“ iki galo, nes tikriausiai buvau ne tose rogėse, kad pasinerčiau į gangsterių niūrų ir tamsų pasaulį, o štai „Pasaka apie pasakas“ – jau visai kitoks žanras ir, pripažinkime, labai netikėtas iš režisieriaus.

Kurti pasaką suaugusiems iš žinomų pasakų motyvų gal ir ne pats geriausias sumanymas, kadangi smarkiai režisieriai paskutiniu metu už Atlanto buvo pasistūmėję šioje srityje visaip pasakų veikėjus pavertę raganų medžiotojais, šaltakraujais vampyrais ir visaip kitaip kameros burtų lazdelėmis suteikę klasikiniams personažams naujų galių ir gebėjimų, konvertuodami šį žanrą visai į nuotykių ir veiksmo trilerių žanrus. „Pasaka apie pasakas“ toli gražu nėra gimininga šiems filmams, nes režisierius iš esmės atsisako komercinio tipažo – tenkinti žiūrovo jusles ir vesti vien tik siužetine linija. Šis filmas priešingai – ardo siužetinį tikslumą ir pateikia tris atskiras pasakojimo linijas apie du karalius ir vieną karalienę, kurių siužetines linijas nesunku atpažinti iš pasakų. Tačiau filmas toli gražu nėra vien tik pasaka, nes režisieriui rūpi neatskleistas pasakų kaip pasakojimo elementas – negatyvioji tamsioji pusė. 

Čia personažai lyg ir turi tam tikrų troškimų ir norų, pvz., karalienė susilaukti vaikelio ir pan., tačiau viskas konstruojama, kad kontekste ryškinamos ydingos personažų savybės – pavydas, godumas, kvailumas, gašlumas ir t. t. Filme rasite ir subtilios ir akivaizdžios simbolikos, pvz., ekvilibristas ant lyno finalinėje scenoje viską vėl išbalansuoja ir sustato į savo vietas. Režisierius derina pasakų motyvus visiškai kitu keliu – stengiasi nenutolti nuo viduramžių dvasios, todėl didelį pagyrą galiu pasakyti apie kostiumus ir apskritai apie atmosferą.

Filmo ryškiausios žvaigždės neabejotinai – Vincent Cassel, kuris jau pasakoje turėjo patirties prancūzų „Gražuolė ir pabaisa“ ir visiškai naują žanrą atradusi Salma Hayek, kuri kaip visada savo emocionalumu atiduoda 100 proc., bet dėl savo meksikietiškų šaknų ir tarsenos ne visada gaunanti gerus vaidmenis. Žinote, buvo įdomu stebėti šiuos aktorius šiuose amplua. 

Apskritai filmas gal nesužavėjo, neįtraukia taip, kaip įtraukia komerciniai pasakų modifikuoti filmai, bet šis filmas reikalauja kito stebėtojo lygio – suvokti novatorišką režisieriaus žvilgsnį, pastebėti idėjos niuansus ir kitus dalykus. Šiaip ar taip skonio reikalas, tačiau filmas tikrai nėra prastas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela