Sveiki, skaitytojai,
Tikriausiai niekaip
neišaugsiu iš didžiosios animacijos – ir labai gerai! Šiųmetis filmas „Išvirkščias pasaulis“ (angl. Inside Out) (2015) pretenduoja tapti
vienu geriausiu šių metu didžiosios animacijos filmų ir visai neabejoju, kad
bus nominuotas „Oskarui“. Šiandien kritikai tiesiog negaili liaupsių šiam
filmui ir daugelį tiesiog sužavėjo filmo idėjos ir pasakojimas apie mergaitės
viduje gyvenančias skirtingas emocijas, jų dermę ir žmogaus vystymąsi.
Filmo „gerumas“ slypi
paprastume – tiesiog filmo kūrėjai surado puikią idėją ir ją įgyvendino be
vargo. Iš pradžių visgi galvojau, kad filmas bus daugiau prisodrintas įvairių „bajerių“
ir juokelių, kas dažnai lemia animacinio filmo sėkmę. Visgi filmas daugiau
išėjo kaip fantastinė drama, kur mūsų žmonių emocijos priklauso nuo amžiaus
tarpsnio. Daugelį žavi idėja, jog žmonės yra kažkieno tampomi už virvučių, o
šįkart apie emocinius vergus, susijusius su žmogaus raida. Apskritai filmas
stipriausias pasirodė tuo, kad kūrėjai rado būdą taip lengvai, paprastai ir
žaismingai papasakoti vaikams (ir visai šeimai) apie sudėtingus žmoguje
esančius psichikos ir brendimo, augimo procesus. Iš vidaus parodyti, kaip
žmogus auga, kaip keičiasi jo vertybės, emocinis fonas, kaip prarandami
prisiminimai iš vaikystės – ir visa tai, prašom, nėra lėkšta.
Galbūt tai nėra mano
mėgstamiausias matytas animacinis filmas, tačiau vertinu jo pastangas ir
idėjas, todėl smarkiai rekomenduoju jį žiūrėti su visa šeima. Mažiesiems,
tikiu, tai bus tikrai neišdildomas įspūdis. Dabar galvoju, jeigu man kas nors
vaikystėje būtų parodęs šį filmą, kažin, kaip jį būčiau priėmęs, supratęs ir
toliau gyvenęs?
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis:
94/100
IMDb: 8.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą