Sveiki, skaitytojai,
Žinote, iš Irano kino
visada tikiuosi aukščiausios pasakojimo prabos – dažniausiai taip ir nutinka,
todėl nekantravau pažiūrėti, kaip anotacijoje skelbiama, pirmąjį Irano
vampyrišką siaubo filmą „Mergina naktį namo
grįžta viena“ (angl. A Girl Walks
Home Alone At Night) (2014), kurį režisavo Ana Lily Amirpour – režisierė taip
pat šiame filme sukūrė pagrindinį vampyrės vaidmenį. Jeigu tikitės iš šio filmo
kažko holivudiško ir komerciškai pataikaujančio – galite labai smarkiai
nusivilti.
Šis siaubo filmas, kurį
galėjote išvyti „Kino pavasaryje“, visų pirma teikia estetinį pasigėrėjimą – į ekraną
nuolat grįžtančios retro nespalvoto kino atmosfera suteikia tam tikro žavesio,
netgi pirmųjų siaubo filmų žavesio. Galiu režisierę išties pagirti puikiais
kino kadrais, mokėjimu mistifikuoti ir retkarčiais sukelti intrigos
blykstelėjimus. Tiesą sakant, tuo man filmo „gerumas“ ir pasibaigė. Sodrūs,
geri ir estetinį pasigėrėjimą teikiantys teatralizuoti kadrai, o pati istorija
pasirodė neišvystyta, nuobodi ir verčianti prisnūsti. Įtariu, kad daugeliui
užkietėjusių kino gurmanų filmas turėtų tikti ir patikti, bet man jis
retkarčiais tapdavo kančia ir norėjosi, kad kuo greičiau pasibaigtų – nepajutau
sujaudinimo ir išgyvenimo, kuriuos, sakykime, patyriau žiūrėdamas nekomercinius
filmus apie vampyrus – švedų „Įsileisk mane“, Chan-wook Park „Troškulys“ ar net
J. Jarmusch „Išgyvena tik mylintys“.
Na, o šio filmo
naratyvas toks sausas ir neįdomus, kad belieka tik mėgautis vaizdais,
nuobodžiaujančia vampyre, kuri bando daryti lyg ir gerus darbus, bet negali
paminti savo prigimties – maitintis žmonių krauju. Čia nesitikėkite stulbinančios
vaidybos ar kokių specialiųjų efektų – viskas teatrališka, šiek tiek
simboliška, prislopinta ir, tiesą sakant, buvo nuobodu. O meilės istorija, kuri
lyg ir buvo viso filmo pamatas, pasirodė, apskritai butaforinė ir taip
susimbolinta, kad neliko nė mažiausio lašo dramos.
Mano
įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis:
81/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą