Sveiki,
Pradėsiu nuo to, kad iki
šiol graužiuosi, jog paauglystėje numečiau pradėtą skaityti Frank McCourt knygą
„Andželos pelenai“. Tiesiog įpusėjau ir nebeliko laiko, o knyga, dabar galvoju,
buvo išties labai gera ir verta dėmesio. Ekranizacija tuo pačiu pavadinimu „Andželos pelenai“ (angl. Angela‘s Ashes) (1999) buvo kino kritikų
pasitikta gana drungnai, nors ir pelnė vieną „Oskaro“ nominaciją.
Praėjus tiek metų po
filmo ir jį žiūrint iš šiandienos taško, kyla natūrali nostalgija, jog jau
žiūrima gerai subrandinta kino klasika. Filmas turi puikią atmosferą, o jau
socialinio skurdo vaizdavimas, airių sunkūs laikai ir nesantaika su anglais
išties verčia aikčioti, kaip šitaip pilnas išdidumo tėvas leidžia pragerti šeimos
pašalpą. Įsiminti veikėjai ir charakteriai. Nors didžiulių liaupsių susilaukė
aktorius Robert Carlyle, mano akimis, įdomesnė ir aštresnė buvo aktorė Emily
Watson, atlikusi Andželos vaidmenį.
Slogi filmo atmosfera iš
esmės neatsitiktinė, visgi knyga buvo autobiografinė ir rašytojas pasakojo apie
savo airių katalikišką vaikystę. Nepavydėtiną vaikystę, kur pilna drėgmės,
pilkumos, lietaus, šalčio, griežto katalikiško kone maniakiško auklėjimo bei
žiupsnelis išdaigų. Ironijos filme taip pat esama, tačiau žiūrėjau tą filmą ir
galvojau, kodėl viskas šiek tiek perspausta, veikėjai visiškai savęs nesaugo,
jeigu keliuke yra bala, tai būtinai į ją įmins, apsitaškys, tarsi specialiai
pritempta prie tos slogios atmosferos. Akivaizdu, kad realiai žmogus, kurio
kiauri batai, į pelkę niekada nelips, tačiau tik ne šiame filme. Nepaisant visko,
knygoje visgi viskas pateikiama dar baisiau ir slogiau. Filme priblėsusios
spalvos, nuolatinis rūkas apskritai laikmetį charakterizuoja kaip nesibaigiantį
lietaus sezoną be metų laikų. Pasakojimo stilius su pasakotojo balsu vis dar
būdingu dešimto dešimtmečio kinui dabar praktiškai tokie dalykai didžiajame
kine išnykę.
Filmas patiko labiausiai
dėl savo istorinių momentų, atmosferos ir, žinoma, aktorių, ypač Emily Watson.
Nepavydėtinas socialinis skurdumas, alkis, pažeminimas ir mirtys, kad ir kaip
kartais pateikiamos makabriškai, visgi filmas stengiasi laikytis romano recepto
– į viską šiek tiek žiūrėti su ironija, netgi į pačius sunkiausius dalykus:
mirtį, badą, skurdą.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Nuostabus filmas.
AtsakytiPanaikinti