Sveiki, skaitytojai,
Veiksmo trileris su
žiupsneliu nuotykių „Nerve: drąsos
žaidimas“ (angl. Nerve) (2016)
neseniai nuvilnijo per Lietuvos kino teatrus kaip itin patrauklus filmas,
sukviečiantis jaunuomenę įtemptam seansui. Iš esmės filmas mums pasiūlo itin
efektyvius ir veiksmingus žaidimus, susijusius su drąsa ir, žinoma,
technologijomis. Kad internetas „visagalis“, tą mes jau daugiau ar mažiau
žinome. Filmo idėjos sudarytos šiuolaikiškai ir įdomiai, parinkti pritrenkiančiai
seksualūs aktoriai ir, atrodo, kad filmas sukurtas būti suvartotas kaip eilinė
pramoga.
Jaunystės kultas, gražus
kūnas, išbandymai – visgi visas tas koktelis pasirodo itin nuvalkiotas ir
nuobodus. Apkūnesnė mergina, žiūrėdama šį filmą, vėl grauš save, kodėl ji ne
tokia liekna, o vaikinas – kodėl jis ne toks „kietas“. Filmas apie seksualumą,
sėkmę ir tiesiog būvimą „krūtam“, todėl veikėjai pasirodo esantys klišių
klišės, nuobodūs, jų asmeninės istorijos praktiškai nesujaudina.
Žinote, žiūrėjau filmą ir
visą laiką klausiau savęs, kodėl veikėjams taip svarbu žaisti tą kvailą ir buką
žaidimą, kodėl taip svarbu jauniems žmonės taip kvailai kelti savo
menkavertiškumą? Geriau tokių klausimų, žiūrint šį filmą nė neklausti, nes tai
tiesiog populiarusis žanras, kuris yra tiesiog madingas, patrauklus, tačiau
analizuojant filmo turinį tiesiog pasidaro itin liūdna, nes išsiryškina
daugelis akivaizdžių filmo minusų. Vidutiniam, menkai išprususiam ir šiaip tik
pramoginį kiną mėgstantiems žiūrovams, manau, filmas tikrai patiks, tačiau
jaučiuosi šiek tiek iššvaistęs gražaus laiko, bet bent pamačiau mėgstamą jaunosios
kartos aktorę Emmą Roberts!
Mano
įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą