Sveiki,
Žinau, daugelis lietuvių
tiesiog negali pakęsti raudonojo sauso vyno, tačiau man jis labai tinka ir
patinka. Praėjusį penktadienį galėjau trumpam sustoti ir atsipalaiduoti po
sunkios darbo savaitės su Pietų Afrikos vynu ir kinu jaukiai namuose su man
svarbiu žmogumi. Tačiau vis galvoju, kad vynas ne šiaip sau alkoholinis
gėrimais. Lygiai taip pat kaip ir britams gurkšnoti viskį su ledukais ir aptarinėti
svarbius reikalus, taip ir man vynas yra filosofija, tam tikras ritualas. Jeigu
vynas – būtinai iš kokios nors egzotiškos šalies, tai prisiminsiu jį
gurkšnodamas tos šalies rašytojus, jų knygas, kultūrines nuotrupas, miestus,
kino filmus, politinius įvykius.
Taip ir su Pietų Afrikos
Respublika (PAR) – PAR brandintos vynuogės, PAR žemės vanduo, PAR saulė ir
dulkės, PAR akmenys, plantacijos, kubilai, vardai, jūra ir uolėti krantai... Ar
nenuostabu, kad viskas gali tilpti po vienu gomuriu? Šįkart prisiminiau J. M.
Coetzee – vieną geriausių pasaulyje rašytojų ir, žinoma, PAR rašytojų. Knygos,
kinas, vynas – ar gali būti turiningesnis penktadienis?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą