Sveiki,
Kažkada „Scanoramoje“
pristatyta švedų drama „Nes tai gražu“
(angl. Till det som ar vackert)
(2009) galimas daiktas pernelyg nekrito į akis dėl gana menko biudžeto, tačiau
akivaizdu, kad režisierė pasistengė nugriebti ne tik gerą scenarijų, bet ir
taikliai pavaizduoti naivumą bei socialinį jaunuomenės pasiskirstymą Švedijoje.
Iš pirmo žvilgsnio filmas atrodo gana nykus – naivi jauna mergina klausosi
Mocarto ir, atrodo, ji turi apsigimusį talentą muzikai, tačiau niekada jo
nerealizavo, niekada nelankė muzikos mokyklos, nes paprasčiausiai gimė
skurdžiame luome.
Šiek tiek baugina
merginos atsidavimas iliuzijoms, o tai tampa varomąja problemos jėga. Kaip jau
galima įtarti, likimo vingiai merginai paruošė tikrą bombą nuvaikyti naiviems
kerams, tačiau iki tol baugina užprogramuota sėkmė, bet žaidimo taisyklės gana
aiškios: kuo aukščiau kilsi, tuo skaudžiau krisi. Filmas kone didaktinis,
tačiau akivaizdu, kad režisierei svarbiau buvo ne mokyti jaunąjį žiūrovą, bet
sukurti ypatingą charakterį, atspindinį švediškos socialinės kultūros barjerus.
Ypatingo dėmesio po šio
filmo sulaukė šiemet už filme „Danų mergina“ antro plano vaidmenį „Oskarą“
pelniusi švedų aktorė Alicia Vikander. Tai jos pirmas itin ryškus debiutas. Ji sugebėjo
sukurti išties įsimenantį trapų vaidmenį, pilną naivumo, tylios destrukcijos ir
vilčių bei iliuzijų netenkančią merginą. Jos būvimas kadre išties ypatingas, o
po šio filmo ji pelnė nemažai Skandinavijos kino apdovanojimų. Visgi filmas,
jeigu lyginsime skandinaviškąjį kiną, labai skandinaviškas: jaunas žmogus
asmenybės augimo tarpsnyje grumiasi įvairiuose socialiniuose barjeruose, čia
griaudamas, o čia ir formuodamas asmeninius ryšius. Filmas įdomesnis turėtų
pasirodyti visgi gurmanams, nes komercinio kino žiūrovai paprasčiausiai „prasuks“
juostą pro šalį.
Mano
įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą