Sveiki, skaitytojai,
Apie legendinį indų
režisierių Satyajit Ray, tiesą sakant, negirdėjau nieko. Gal dėl to, kad mažai
domiuosi pačia kino istorija ir režisierių įtakomis kino raidai, tačiau sutikau
žmonių, kurie primygtinai rekomendavo pažiūrėti Apu trilogiją. Aš, aišku,
nesipriešinau ir turėdamas daugiau laisvo laiko pažiūrėjau pirmąją trilogijos
dalį pavadinimu „Kelio daina“ (hind.
Pather Panchali) (1955). Senas geras
kinas iš Indijos neturi praktiškai nieko bendro su Bolivudo melodramomis, todėl
tas, kas įkalė jums į galvą, kad Indijoje kuriami tik vieno tipažo juostos,
vertėtų šiek tiek išsiblaivyti nuo stereotipų.
„Kelio daina“
neabejotinai įstabi, originali ir prasminga kino klasika. Visų pirma mane
nustebino puiki juostos rekonstrukcija ir puikios retro spalvos. Kasdienybės filosofija
dvelkiantis filmas pasakoja apie Apu vaikystės dienas, apie jos seserį,
skurdžiai kone tarp griuvėsių gyvenančius tėvus bei mirti besiruošiančią tetą. Filmas
atskleidžia ne tiek religinius ir indų kultūrinius niuansus, kas neretai
akivaizdžiai perspaustai demonstruojama kai kuriuose filmuose, bet taip
natūraliai tarpusavių žmonių santykių raidoje iškylantys vertybiniai ir
moraliniai žmonių kontinentai. Filmas tarsi kasdienybė – lėtas, skausmingas, nebanalus,
kartu vaikiškai žaismingas, svajingas ir kartu vaizduojantis siaubingą
nepriteklių. Akivaizdu, kad veikėjus paralyžiuoja kaip ir visais laikais ne
skurdas, bet žmogiškasis orumas, garbė, padorumas ir gėdos jausmas. Žiūrovas regi
materiją, bet veikėjų judesiai ir diktuojami pažeidžiamo orumo sprendimai mums
pasakoja apie visai kitą žmogaus pasaulį.
Tiesą sakant, net
nesitikėjau tokio gero filmo, dar sunkiau patikėti, kad filmas „sukaltas“ XX
amžiaus viduryje, kai kinas iš esmės sirgo savo laikmečio klišėmis – vaizduoti to
negalima, o tą galima ir pan. Moralės filmas iš esmės draudė daug dalykų, gal
dėl to taip atokiai nuo kino tėvynės ir pavyko sukurti kažką nepaprasto,
egzotiško, bet vertybiškai taip artimo kiekvienos kultūros žmogui. Puikus filmas,
kuris turi puikią raišką, savo nuostatas, kultūrinį klodą ir vidinį veikėjų
monologą. Rekomenduoju.
Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 8.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą