Sveiki,
„Oskarui“ nominuota danų
karinė drama „Po smėliu“ (dan. Under sandet) (2015) dar kai kur
verčiama iš angliškojo pavadinimo varianto kaip „Minų žemė“ arba visiškai nevykusiai „Mano žemė“ tikriausiai yra viena iš tų nenuobodžių ir emocionaliai
paveikių dramų, kurios leidžia patirti dalelę Antrojo pasaulinio karo žiaurumo
ir baimės. Žinoma, kai kas tuo laikotarpiu labai žavisi, tačiau kaskart žiūrint
apie šį laikotarpį filmą, manding, jokio žavesio ar nostalgijos karui
absoliučiai nesuteikia. Priešingai – įrodo, koks beprasmis militaristinio
rėžimo gyvenimas, kaip dėl idealų paminimas žmogaus gyvenimas.
Stipri danų drama
pasakoja apie vokiečių berniukus, kurie tapo mirtininkais, išminuodami ištisą
Danijos vakarinę pakrantės ruožą, kurio smėlyje buvo paslėpta tūkstančiai minų.
Jauni berniukai gyvendami pusbadžiu ir be galo trokštami tiesiog grįžti namo
diena iš dienos šliaužioja po centimetrą po smėlį ir ieško minų. Žinoma, čia
neišvengsite žiaurių ir lemtingų atsitiktinumų, susprogdintų galūnių, mirčių ir
natūralumo, kurį apie Antrąjį pasaulinį karą išgauna europietiškasis kinas.
Neseniai teko žiūrėti Melo
Gibsono „Pjūklo keterą“, dar vieną apie šį laikotarpį karinę dramą, kuri
absoliučiai buvo nulieta amerikietišku ir jau natūralumą praradusiu būdu
pasakojimą, kai istorijoje ieškomi ir išaukštinami didvyriai, prarandamas
paprasčiausias realistinis peizažas. Filmas „Po smėliu“ iš esmės yra visa galva
aukščiau už „Pjūklo keterą“ dėl savo įtaigos realistiškoje ir beviltiškoje
situacijoje, kai laimi ne žmogus didvyris, bet paprasčiausias žmogaus
sąžiningumas...
Manau, filmas itin patiks
tiems, kurie domisi Antrojo pasaulinio karo istorijomis. Šioji ne tiek apie
karą, kiek apie to karo padarinius, bandant apsivalyti nuo užminuotos Europos
ir atstatyti senąją tvarką. Filmas įtaigus, turintis ką papasakoti realistine
europietiška kino maniera.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga Siela
Lanai gears kinas
AtsakytiPanaikinti