Sveiki,
skaitytojai,
Kas
dar nematė serialo „Černobylis“ (angl. Chernobyl), kurį sukūrė
kanalas HOB kanalas su britų kūrybine brigada. Be to, kad didelė dalis serialo
buvo filmuojama Lietuvoje – čia mums, lietuviams, šioks toks pasididžiavimas –
serialas pirmiausia išgarsėjo kaip itin didžiuliu IMDb reitingu (šiuo metu jo
reitingas 9.6 ir jį suformavo 282 tūkstančių internetinių lankytojų), ir tai
serialas, kuris nušluostė itin prabangiam serialui „Sostų karai“, (pastarojo
paskutinis sezonas itin sukritikuotas žiūrovų).
Galiausiai
didžiausias šio serialo ažiotažas yra tam tikra politinė konkurencingumo kibirkštis,
kurią įplieskė Rusijos reakcija. Rusija traktuoja serialą kaip kritiką buvusiai
Sovietų Sąjungai. Nežinia, ar Rusija iš tikrųjų taip smarkiai sureagavo į šį
serialą, ar tai nėra pačių mūsų žiniasklaidos (kaip dažnai ir būna) išpūstas
burbulas dėl propagandinio informacinio karo. Šiaip ar taip jau girdėjau, kad
Rusija kurs savitą serialo versiją, kuriame akcentas bus skiriamas šnipams iš
Vakarų, nes dabar kol kas atrodo, kad Rusija bando nusikratyti bet kokios
kritikos ir formuoja, jog serialas iškreiptas ir neatitinkąs realybės. Galimas
daiktas, tačiau prieš kokius septynerius metus teko matyti panašaus turinio
dokumentinę juostą (dar rodyta per LRT) apie Černobylio katastrofą ir jos padarinių
likvidavimą, bandant užplombuoti sprogusio reaktoriaus šerdį.
Penkių
serijų mini serialas pasižymi kruopščiomis detalėmis. Kūrėjai stengėsi atkurti
laikmečio madas, santvarką, komunistinį bendravimo manierą, aplinką, ypač
pastatus ir t. t. Na, būta, kada praslydo tokios detalės kaip Fabijoniškės
plastikiniai langai, bet man į akis tokios smulkmenos nekrito. Tiesa,
nesistengiau žiūrėdamas serialą atrasti kokių nors trūkumų, stebėti, ar iš
tikrųjų serialo kūrėjai darė daug klaidų. Kur kas man į akis kliuvo pačios
istorijos sąranga. Kad ir kaip serialas būtų sutelktas į smulkmenas ir
išanalizuotos laikmečio detalės, tačiau iš toli šviečiasi vakarietiškas žvilgsnis
į homo sovieticus mentalitetą. Kitaip sakant, serialas nors ir apie tą
laikmetį, tačiau išartikuliuota vakarietišku požiūriu. Kodėl iš serialo dingo
visi rusiški keiksmažodžiai, kurie buvo neatsiejama brutaliai glušinamos
vyrų darbininkų klasės kultūros dalis?
Visi
tie vaizduojami valdžios manevrai, bendravimas atrodo tarsi bandoma imituoti
rusišką mąstymą, tačiau per tam tikrą britišką filtrą, kad vakarų žiūrovas
suprastų. Kitą vertus, galima diskutuoti apie paties serialo tikslus – ar juo
norėjo iš tikrųjų rekonstruoti įvykius, o gal norėjo sukalti žiūrimą produktą
rinkai? Serialas balansuoja tarp to ir ano. Pavyzdžiui, kad ir kone tarantiniškai
absurdiška scena, kai valdžios atstovas atvažiuoja prie angliakasių pasakyti,
kad jie turės Černobylyje išrausti šachtą. Tas susitikimas su purvinais vyrais,
ta scenografija tampa dirbtina choreografija, primenanti tam tikrą gatvių muštynių
ir indiškų šokių rokiruotę, o tas absoliučiai teatrinis triukas, kai darbininkai
purvinomis rankomis patapšnoja atstovui per puikų kostiumą irgi atrodo
padarytas dėl vaizdo masėms patenkinti. Tačiau tai yra serialo dėsnis, o ne
tiksli dokumentika ir žiūrovas tikrai jaučia, kur čia bandymai ekvilibristiškai
išlaikyti ir serialo rimtą toną, ir neprarasti kūrybiškų istorijos jungčių
žanro rėmuose.
Dėl pačios
istorijos turinio negaliu ginčytis, nes tikriausiai nelabai kas žino visą
tiesą, kadangi ji sudurstyta iš įvairių liudijimų. Manau, už šį serialą
stipriau gali būti tik informacija iš pirmųjų lūpų, o ne sukurptų protokolų,
pavyzdžiui, baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič dokumentinės prozos
knyga „Černobylio malda“, kuri itin pasitarnavo serialo kūrėjams. Tam tikros
detalės seriale iš tikrųjų šokiruoja, pavyzdžiui, nuo radiacijos merdintys ir
krentančiomis mėsos nuo kaulų dar gyvi esantys vyrukai, apie valdžios
abejingumą, apie nelengvus sprendimus tarp to, kas galima sovietinėje
santvarkoje ir tuos maištininkus, kurie aukodamiesi pamina santvarkos taisykles
ir atvirai žinodami, kad bus sudoroti KGB, vis vien ryžtasi kalbėti apie Černobylio
baisumus.
Vakariečius
tikriausiai šokiruoja tas sovietų valdžios nesidalijimas informacija apie
katastrofą su visuomene. Tai toji tylioji valdymo forma, kada žiniasklaidoje
oriai filosofuojama apie pažangą ir šalies produktyvumą, o iš tikrųjų tyliai su
visais prievarta susidorojama. Lietuviams dar nesvetima, nes panašiai ir būta
mūsuose tuo laikotarpiu, todėl valdžios sprendimo užkulisiai seriale gal kai
kuriuos stebina mažiau.
Šiaip
serialas edukacinio pobūdžio, tačiau išlaikydamas atskiras biografines
istorijos linijas sukuria iliuziją, kad dalyvaujame kažin kokioje makabriškoje
pramogoje, kurioje patiriame ir nuotykį, ir esame istorinės katastrofos
liudininkai. Seriale nusifilmavo ne viena britų ryški žvaigždė t. y. Emily
Watson, Stellan Skarsgard bei Jared Harris, kuriuos akylesnis žiūrovas tikrai
prisimins iš ne vieno ryškaus ir žymaus filmo.
Mini
serialo sėkmė, galėtume sakyti, fenomenali, tačiau bent jau aš jaučiu, kad
vakariečiams (iš esmės ir mums patiems) labai patinka istoriniai filmai ir
serialai apie karą ar Rytų bloką, kurie leidžia apsišviesti ir suvokti esminius
istorinius procesus, todėl labai svarbu prieš pateikiant serialą kaip tiesą,
kiek įmanoma daugiau ištyrinėti medžiagą. Manau, „Černobylis“ išties puikus ir
kruopštus serialas, kuris patenkins daugelį žiūrovų. Nemanau, kad serialas
sulauks tęsinio, kad ir koks jis bebūtų populiarus, tiesiog nebėra daugiau apie
ką kalbėti, nebent... Kitą serialą apie žmonių kartose Černobylio paliktą žymę
ir traumas toms šeimoms, kurios buvo pasmerktos kapstytis po radiaciją, apie
šeimas, išplėštas iš savo gimtųjų žemių.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą