Sveiki,
skaitytojai,
Šie metai
– Tarantino metai. Pasirodęs devintasis genialaus režisieriaus filmas „Vieną
kartą Holivude“ (angl. Once Upon a Time in... Hollywood) (2019) vėlgi
daugelį jo gerbėjų (tuo pačiu ir mane) pritraukė į kino sales. Žiniasklaidoje netyla
kalbos, kad tai priešpaskutinis Tarantino filmas, mat režisierius viename
interviu leptelėjo, kad išvis sukurs tik dešimt filmų ir pasitrauks iš kino
industrijos kaip režisierius... Ar tai tiesa? Pamatysime ateityje.
Na,
o šis beveik 3 valandų trukmės filmas apie 1969-ųjų metų Holivudą – filmas
išties kelia nemenkus sentimentus Holivudo fanams. Mums, lietuviams, gal kiek
mažiau masiniam žiūrovui atpažįstamus niuansus, bet eiliniam amerikiečiui,
manau, šis filmas neišsenkantis aliuzijų į senąjį Holivudo kiną šaltinis. Ypač vesterną.
Pagrindinį Riko vaidmenį filme atlieka Leonardas DiCaprio – kiek nusigyvenęs
tipažinis 1969-ųjų vesterno blogiukų aktorius, kuris išgyvena kūrybinę krizę. Kartu
su kaskadininku Klifu (vaidmenį atlieka Brad Pitt) jis patiria daugelį nuotykių...
Filmas
prifarširuotas tos Holivudo epochos ženklų, laisvės ir hipių, vesterno ir
Holivudo palaido gyvenimo – turtingas gyvenimas, narkotikai, greitai augantis
ir blėstantis populiarumas... Čia mes sutinkame Roman Polanski, Bruce Lee,
Clint Eastwood ir kitus to meto Holivudo garsenybes, kurios papildo kino juostą
autentiškumo iliuzija ir trumpam tarsi grąžina į tuos šlovingus Holivudo
laikus, kai visi lipdavo prie ekrano, kad galėtų pažiūrėti kokį nors populiarų
serialą.
Tarantino
naudoja holivudinio kino klišes, kurios vienaip atrodo, kai veikėjai filmuojasi
vesterne ir tie patys principai taikomi jų užkulisiniams gyvenimams išreikšti.
Tarantino tarsi sako, kad aktorių gyvenimai ekrane ir gyvenime mažai kuo
skiriasi, jie valdomi tų pačių holivudinių principų, pavyzdžiui, viena
įsimintiniausių scenų, kada Brad Pitt su gatvės valkata atvyksta į užmiestį ir
jis bando įeiti į namą, kuriame nieko iš esmės nevyksta, tačiau režisierius
taiko vesterno įtampos kūrimo būdus – nieko nepridursi, tiesiog satyrinė klišių
raiška, kuri verčia tyliai kikenti, sukuriama idėja, kad žmonės prisižiūrėjo to
meto kino patys gyvenime ima lyg užprogramuoti elgtis kaip personažai.
Iš tikrųjų
filmas vykęs, sodrus, spalvingas kaip pats Holivudas ir jo legendos... Visgi
lyginant su ankstesniais Tarantino darbais, šis siužetiškai atrodo kiek skėstelėjęs,
vietomis be intrigos ir įtampos, norint daugiau atskleisti holivudinių atributų:
daug veikėjų su savo šalutinėmis istorijomis, kurios pabaigoje tarsi susijungia
į vieną bendrą holivudinę šeimą, tačiau ilgą laiką galvojau, o kurių galų ta
aktorės Margot Robbie siužetinė linija? Ar ji šiame filme pasiteisina? Jeigu reikėtų
ieškoti artimiausio Tarantino filmo šiam, manding, tai būtų „Bulvarinis
skaitalas“, kuriame panaši kultūra, veikėjai paversti tam tikrais komiksais, jų
dialogų nuotrupos tampa masinės kultūros virusu ir pasklinda visur...
Įsimintina juosta, bet mano simpatijos visgi lieka su „Negarbingais šunsnukiais“
ir „Nužudyti Bilą“ dalimis, kuriame žiaurus ir negailestingai aštrus Tarantino
išliks man iki pat mirties.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 83/100
IMDb:8.0
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą