Vytautas
Varanius. „Šiltnamis“ – Vilnius: Alma littera, 2019. – p. 208.
Sveiki, skaitytojai,
Vis grįžtu prie vaikų ir
paauglių literatūros ir viena akimi tarsi pro verstinės grožinės literatūros
knygines properšas žvelgiu, kas dedasi šiuolaikinėje lietuvių literatūros
padangėje. Šįkart aptarsiu prieštaringai vertinamą Vytauto Varaniaus (g. 1991) knygą paaugliams Šiltnamis, kuri tapo 2019
metų leidyklos Almos litteros
rengiamo konkurso nugalėtoja. Kodėl sakau prieštaringai? Daugelis internetinių
atsiliepimų gana teigiami, tačiau visgi iš senosios skaitytojų parapijos girdžiu
tam tikrus aiktelėjimus ir priekabes.
Esu labai laimingas, kad Alma littera rengia šį konkursą ir
kasmet išleidžia po keletą naujų, išties išplečiančių paauglių literatūros
kontekstą šiuolaikinėje mūsų literatūroje. Tekstus, kurie buvo parašyti
sovietmečiu (ar dar tarpukaryje), jaunasis paauglys sunkiai ne tik suvokia, bet
ir paskaito dėl pasikeitusio kalbinio ir minties raiškos barjero tikrovėje, o
štai šios Paauglių ir jaunimo konkurse
išleistos knygos dažniausiai pasirodo tokios nepretenzingos estetiniu kalbiniu
požiūriu. Tai tekstai, kurie aktualūs, atspindintys šiuolaikinio jaunimo
realijas, neretai primena Netflix
serialus jaunimui. Taip, kalbiniu požiūriu jie gana skurdoki, tačiau tai
neblogas akstinas jaunajam skaitytojui „užsikabinti“ apskritai už tokio daikto
kaip knyga ir atrasti po to sudėtingesnę literatūrą. Visgi šiuo atžvilgiu šios
serijos knygos labiau vertinamos turinio atžvilgiu – kaip rašytojai apeliuoja į
jaunąjį skaitytoją, kokią žinią jiems siunčia ir kaip geba ir gali sudominti.
Šiltnamiui,
kaip jau tampa nereta jaunimo literatūros kliše, suteikta dienoraščio forma.
Dėl to, kad dienoraštis labiau intymus, tarsi priartina skaitytoją geriau
įsižiūrėti į galbūt panašias bėgančias veikėjo dienas, ieškoti panašių sąsajų,
būsenų su veikėju ir, žinoma, šioji forma leidžia labiau tapatintis su veikėju.
Šįkart istorijos dėmesio centre – šešiolikmetis Elvinas, kuris gyvena atokiame
kaime, tarp miškų ir laukų. Jo namą juosia didžiulis kukurūzų laukas, vaikinas
mėgsta vakarais sėdėti ant stogo ir spoksoti į naktinį dangų, svajoti apie
platybes, dažniausiai jis rikiuoja planą, kaip pabėgti iš šio krašto, pamatyti
realų platųjį pasaulį, patirti atskalūnišką gyvenimą.
Elvinas gyvena su tyleniu
tėvu ir mažamete seserimi Elze, jam trūksta mamos, kurios (bent jau knygos
pirmojoje pusėje) nežinome, kodėl nėra šalia. Galiausiai sužinome, kad šią
lemtingą vasarą, kai baigiasi mokslo metai, netoli Elvino namų nukrenta meteoritas,
kuris pakeičia jų sergimą ūkį. Šiltnamyje auginamos daržovės ima pūti, o
kukurūzų derlius vysti. Visi šie apokalipsę panašaujantys ženklai verčia tėvą
elgtis paranojiškai, jis kartu su sūnumi kasa bunkerį, lieja cementu laiptus,
įrenginėja ventiliaciją. Šis niuansas primena tuos paranojikus amerikiečius, kurie
tiki pasaulio pabaiga, nes, pavyzdžiui, baigsis Majų kalendorius, ar koks nors
vietos pastorius iššifravo „tikslią“ paskutiniojo teismo datą Biblijoje.
Galiausiai meteoritas, kaip ir šiltnamis, turi visai kitą reikšmę, jie labiau orientuoti
į tėvo ir sūnaus vienatve ir prieštaravimais kamuojamus vidinius išgyvenimus, šios
vasaros įvykių suteiktą dvasinį pokytį, išsiveržimą, sunaikinimą ir galiausiai
pertransformavimą.
Išryškinama tėvo ir
sūnaus atskirtis, kurį iš dalies bando sujungti jųdviejų mėgstama muzika, senos
ausinės, kasetės. Ir iš tikrųjų, knygoje esama nemažai angliškų roko grupių
citatų; muzikos grupių, kurios buvo populiarios devintame, dešimtame
dešimtmetyje, pavyzdžiui, Nirvana ar The Cure, Youth Group, pastarosios atliepia senąjį tėvo pasaulį ir dabartyje
panašius brendimo etapus išgyvenantį Elviną. Manau, ši muzika artima ir pačiam
knygos autoriui, kadangi V. Varanius pats kilęs iš provincijos, kaip teigiama
atverčiamo viršelio atlape, o tai nesunkiai leidžia tapatinti Vytautą su pačiu
Elvinu, bent jau iš dalies.
Leisiu visgi šį kūrinį
vadinti apsakymu, nes jis turi gana ribotą veikėjų, aiškią įvykių laiko
apibrėžtį ir nėra toks išplėtotas kaip romanas. Taigi apysakoje yra ryškinamos
kelios paaugliui svarbios gyvenimo sudedamosios dalys. Dažniausiai tai
sunkumai, kuriuos turi įveikti Elvinas. Vienas iš jų – vienatvė ir patyčios,
atskirties jausmas mokykloje. Elvinas patiria ne tik patyčias, yra
pravardžiuojamas kaimiečiu, bet ir prieš jį nukreipiamas smurtas. „Ne kartą buvau išjuoktas mokytojų
akivaizdoje, ne kartą pagaidintas prie visų. O, taip – mūsų mokykla nuostabi.
Kartą vienas vyrukas merginai nusiuntė nuotrauką, kurioje masturbuojasi. Ši
parodė visiems. Vyrukas neturėjo kur akių dėt. Po savaitės nusižudė. Niekam neįdomu
(p. 39).“ Jautrus romantikas, geras sūnus negali pasipriešinti mokyklos
chuliganams, todėl kenčia nuo jų, yra reketuojamas ir net viešai smurto aktu
pažeminamas. Tai dar labiau skatina jaunuolį trokšti išnykti iš šio užkampio,
nors tame kontekste pasakotojas perteikia Elvino gyvenamosios vietos unikalų
grožį. Tačiau, ko vertos visos pasaulio žvaigždės, jeigu viduje jautiesi
paniekintas ir atstumtas? Šiuo atveju Elvinui padeda išgyventi svajonės ir
muzika.
Autoriui pavyko gana
gyvai perteikti slogią, nemielą mokyklos patyčių atmosferą. Tos pasakojimo vietos,
„paaštrintos“ akivaizdžiu jaunimo žiaurumu, savaime veikia emociškai. Čia labai
tiko ir būtent atpažįstamas patyčių žargonas, kuriuo galbūt ir gali bodėtis
senoji skaitytojų karta, kaip, beje, ir knygos erotiniais inkliuzais. Elvinas
suranda atsvarą – naujokė Luka irgi gyvena ne miestelyje, o kaime. Jiedu užmezga
intymius santykius. Knygoje išryškinamas jaunuolių erotizmas, kuris aprašomas
gana banaliai, kaip antai, kad Elvinas uždeda rankas ant sustirusių Lukos krūtų
ir jaučia palaimą, arba kad jie turi sekso krūmuose, kas, žinia, tarp jaunuolių
nepilnamečių pasitaiko.
Manau, būtent tais gyvais
ir realią situaciją atspindinčiais dalykais – smurtas, patyčios ir lytinio akto
vaizdavimas – glumina tam tikros „teisingos“ literatūros paaugliams ir jaunimui
skaitytojus. Visgi sutikime, kad interneto amžiuje pornografinių vaizdų jau
prisižiūri pradinukai, ką jau kalbėti apie paauglius, o lietuvių literatūroje,
kur būtų tai aprašoma su tam tikru lytiniu švietimu, iš esmės trūksta.
Galiausiai Lukos ir Elvino neatsargūs lytiniai santykiai skaitytojams
atskleidžia ir rimtus viso to padarinius – nėštumą, abortą, bandymą nusižudyti.
Visa tai ir rasite šioje knygoje, kuri, bent mano akimis, jaunajam skaitytojui
tikrai turėtų įgyti atsvarą tarp tų perdėm morališkai „teisingai“ parašytų
kūrinių apie draugystės išbandymus. Iš literatūrinės perspektyvos žvelgiant, gal
kiek neįtikinama autoriaus pasirinkta suerotintos meilės antitezė mokyklos
nevykėliui ir kaimiečiui, kuris namuose turi šiek problemų, suteikti pirmųjų
seksualinių santykių chaosą. Bet ar visos jaunimui skirtos knygos turi būti
saugiai patogios? Nemanau.
Vytautas Varanius
Ar autorius amoralus? Nė
kiek. Lytinis švietimas jau dėstomas penktoje, šeštoje, septintoje klasėse.
Visgi erotinės scenos, nors ir pikantiškos, verčiančios kilstelėti antakį, jos
veikia per Elvino pirmosios meilės ir, ko čia slėpti, pirmųjų seksualinių
santykių būsenų refleksijas. Pasakotojas aiškiai absorbuoja visapusį Elvino
įsimylėjimą, o tai apysakoje veikia kaip vienas iš faktorių, darančių Elvino
gyvenimą laimingu. Kitas klausimas: iki ko tai gali privesti, kai jauni žmonės
nesisaugo? Pasakotojas išvengia tiesmuko moralizavimo ir aprašymo, kam
reikalingas prezervatyvas, nes tai būtų pernelyg didelis didaktinis lytinio
švietimo pamokėlės inkliuzas.
Visgi be santykių su Luka
Elvinas nemažai apmąsto savo tėvo elgsenos pokyčius per saulės užtemimą. Jis
gauna iš motinos laišką, kuriame ji atsiprašo, todėl yra veikiamas tylaus
šeiminio karo. Dar vienas įdomus aspektas – tėvystės instinktų išraiška.
Sužinojęs, kad jo mergina laukiasi ir ji nori aborto, jis, jau sulaukęs
septyniolikos, svajoja apie tėvystę (po to, kai išgyvena atmetimą). Galima
pagalvoti, kad autorius idealizuoja, tačiau netrukus išryškinama, kad jis nuo
mažumės augino savo sesutę, žino, kaip auga vaikas, jo jaunoje sieloje jau yra
brolystės-tėvystės išmėginimo įgūdis, kuris neleidžia aklai paklysti pasaulyje
be atsakomybės. Man ši vieta pasirodė itin įtikinama ir psichologiškai
subtiliai perteikta.
Visgi vienas silpniausių
knygos elementų yra dialogų kalbinė raiška. Jeigu pasakotojas įtikina, tai
dialogai atrodo tokie literatūriškai supresuoti į klišinius briketus, kad
neturi ne tik gyvumo, bet ir šiuolaikiškumo, kaip antai sūnus kreipiasi ne
„tėti“, o „tėve“. Pavyzdžiui, „man jau metas eiti“, turėtų skambėti: „na, aš
jau lekiu; gerai, susimatysim; susirašysim; pasuk, kai galėsi; davaj, ate“ ir
t. t. Kaimiškoji kultūra perteikta preciziškai tvarkingai, romantizuotai
(maišant XX amžiaus lietuvių literatūros vaizdelius su amerikietiškos kultūros
atributais, pavyzdžiui, kukurūzų laukais, meteoritais, keistai nujaučiamais
x-failais, NSO) matyt, ir dėl ugdomųjų sumetimų, kad kai kurie negali pakęsti,
kai vaikams, paaugliams ir jaunimui skirtoje literatūroje yra pernelyg daug
šnekamosios kalbos apnašų.
Grįžtant prie kūrinio
visumos, būsiu linkęs jį vertinti kaip aktualų, reikalingą paaugliams ir
jaunimui kūrinį. Tokių tekstų, kurie ne kokiame Panelės žurnale, o būtent grožinėje literatūroje nagrinėtų
bręstančių žmonių seksualumą, erotizmą, sujungiant tai su pirmosios meilės
emociniu klodu, sakyčiau, mirtinai trūko. Nors Elvino išbandymai kiek ir
perspausti, netekę realumo matmens, bet jaunatviškas perfekcionizmas, dramų
hiperbolizavimas, manau, jaunajam skaitytojui kaip tik atliepia (paguodžia?) jo
paties pasaulį. Manau, V. Varanius „peršoko“ šią literatūros stigmą, kad
negalima labai atvirauti erotiškai tokioje literatūroje. Visgi, kaip autorius
sakė viename interviu, pasaulis keičiasi, keičiasi ir literatūra. Ir sutinku,
kad negalima ignoruoti tikrovės, eliminuojant iš jaunimo literatūros laukos erotikos
vien dėl aukštų įsivaizduojamų moralinių – pripažinkime – pasenusių standartų.
Beveik neabejoju, kad šis lengvai skaitomas kūrinys įtrauks net tuos paauglius,
kurie šiaip nemėgsta skaityti, nes galvoja, kad nieko įdomaus neperskaitys.
Pridedu seną gerą
pamirštą muzikinį kūrinį, kurio teksto ištrauka cituojama Šiltnamyje ir apskritai atspindi bręstančio ir ieškančio svajotojo
pasaulį.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą