Serialas: "Salemas: Raganų karai" (2 sezonas) / "Salem: Witch War" (Season 2)

Sveiki, skaitytojai, 

Apie naują serialą „Salemas“ jau esu šiek tiek rašęs savo įspūdžius. Apie pirmojo sezoną galite paskaityti ČIA. Tiesą sakant, pirmasis sezonas buvo mane maloniai nustebinęs, todėl sąmoningai laukiau antrojo, kuris vadinasi „Salemas. Raganų karai“ (angl. Salem. Witch War), tęsinys žadėjo dar didesnę intrigą ir įdomumą. Regis neklydau, nes antrasis sezonas už pirmąjį pranašesnis visa galva. Gana mažo biudžeto serialas, kurį JAV-ose transliuoja WGN TV kanalas, kuris yra mokamas ir jo vartotojų skaičius tik 72 milijonai, todėl suprantate, kad serialo reitingai negali prilygti laisviems ir nepriklausomiems nemokamų kanalų transliuotojams.

Nepaisant to, kad pirmosios serijos (kalbu apie pirmąjį sezoną) sulaukė gana vidutiniškų vertimų, po kelių serijų serialo reitingai išaugo 150 proc., o antrojo sezono net 300 proc. Tokiam kanalui ir pirmajam šio kanalo finansuojamam savo serialui tai tikrai geri rodikliai, neskaitant serialo žiūrovų, kurie serijas stebi nelegaliai per internetą. 

Gal neberašysiu atskirai apie aktorių biografijas, kaip jie pelnė savo vaidmenis šiam serialui, tik paminėsiu, kas labiausiai įstrigo iš antrojo sezono. Visų pirma, tai pasikeitusi ir prasiplėtusi Salemo miestelio atmosfera. Merė Sibley pakrikusi valdžios funkcija, ji nebeišlaiko savo autoriteto ir tampa persekiojama iš visų pusių puolančių priešų. Ne veltui šis sezonas vadinamas „Raganų karai“, nes raganų su savo kerštu ir troškimais daugėja kaip ant mielių. Merė Sibley trokšta apsaugoti savo sūnų, juodaodė tarnaitė Tibuta trokšta Merės meilės ir globos, bet kenčia nuo abejingumo ir išnaudojimo. Gerokai apdeginta ir apskrudusi Mercy, keršija visomis išgalėmis Merei, atsisakydama savo žmogiškosios prigimties ir, žinoma, Marburgo grafienė, atkeliavusi iš už Atlanto, trokštanti, kad per kometos priartėjimo momentą prie žemės, prisikeltų jos mylimas valdovas. Raganos viena kitą šantažuoja, išnaudoja, eina strateginiais sprendimais, aukodamos ir įgydamos galią... Na, ir žinoma, puritonai, kurie medžioja raganas, miestelio „paprastųjų“ meilės, maro epidemija, lūkesčiai ir intrigos. Veiksmo šiame sezone tikrai netrūksta.

Ypatingoji antrojo sezono viešnia - Lucy Lawless, geriau žinoma kaip Ksena.

Didžiausia šio serialo staigmena tikriausiai yra kviestinė serialo žvaigždė Lucy Lawless, kuri suvaidino grafienė Ingrid Marburg. Pati galingiausia serialo ragana, kuri neturi nei motiniškumo instinktų, nei žmogiškumo parametrų. „Ksena – karingoji princesė“ aktorė įkūnija gana vienplanį personažą, kurios kalba, manipuliacijos ir elgesys gana nuspėjami, bet aktorė šarminga ir įdomi. Štai Janet Montgomery veikėja Merė Sibley sunkiai nuspėjama, pirmajame sezone išryškėjusi labiau kaip neigiamas personažas, pardavusi sielą velniui, tačiau šiame sezone labiau plėtojama jos geroji prigimties pusė, neprarastas žmogiškumas, pasiaukojimas. Ji atsiduria išties tarp girnų, kur jos raganų karuose sėkmę lemia teisingas pasirinkimas.

Kur kas labiau plėtojama ir aktorės Tamzin Merchant kuriamas Anne Hale personažas. Ji pirmajame sezone nužudė savo tėvus, o antrajame bando susitaikyti su savo prigimtimi. Tai iš pradžių vyksta gana sudėtingai, bet ir ji įtraukiama į raganų karų planus, kol galiausiai sezono pabaigoje sužinome, jog Anne yra tikra Marburgo grafienės dukra. 

Nuobodus šiame sezone man pasirodė John Alden (Džonas Oldenas) personažas, kuris kone pusę serialo praleido užrakintas Tibuta kalėjime, slankiojo gatvėmis ir, tiesą sakant, beveik nieko nenuveikė. Erzino ir Mercy personažas – ypač, kai ji buvo apdegusi ir nelaiminga, toks „ne koks“ personažas, nors vėliau atgavusi normalų pavidalą erzino kur kas mažiau...

XVII a. pabaigos atmosfera, kostiumai, bandymas rekonstruoti mąstyseną ir teisingumo (teisinę) to meto atmosferą sekasi režisieriams neblogai. Antrajame sezone vis plėtojamos ir atskiros siužetinės linijos, pvz., paleistuvio Aizeko ir Dolės meilės istorija. Aišku, įdomiausia, mums atrodo Merė ir Marburgo grafienė. Šį serialą mielai iškeičiau į „Pigios siaubo istorijos“, kuris man pasirodė be intrigos ir ganėtinai nuobodokas, o štai „Salemas“ pažadėjęs intrigą ir įdomius strateginius veikėjų sprendimus, man buvo priimtinas ir jis savo pažadą ištesėjo. 

Tiesa, kol kas kanalas nepranešė dėl serialo pratęsimo, gali būti, kad „Salemas“ antruoju sezonu ir užsibaigs. O gaila, nes kūrėjai sustotų savo potencialumo pusiaukelėje.

 

Po tėvų mirties, Anne Hale sulauks netikėto pasipiršimo.

 

Salemo miesto aikštė.

 

Aktoriai serialo pristatymo metu.

 

Fotosesija žurnalui "Entertainment".

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Feniksas" / "Phoenix"

Sveiki, 

Šįkart noriu pakomentuoti Kino pavasario repertuaro filmą „Feniksas“ (angl. Phoenix) (2014), kuris sulaukė absoliučiai teigiamų kino kritikų atsiliepimų ir neprastų žiūrovų atsiliepimų. Filmą režisavo vokiečių režisierius Christian Petzold, kurio visus filmus kritikai daugiau ar mažiau yra linkę vertinti labai puikiais. „Feniksas“ pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai į sugriautus miestus ir gyvenimus sugrįžta išlikę gyvieji. Na, filmai apie holokaustą kasmet vis ekranizuojami, perkuriami ir interpretuojami naujai, todėl jų sulaukiame daug ir vien dėl savo skaudžios tematikos yra vertinami dažnai labai teigiamai.

„Feniksas“ vienas iš tų filmų apie šią istorinę tragediją, kuri vėlgi suvirpina žiūrovų širdis ir priverčia permąstyti žmogiškumo ribas. Neįtikėtinai sukrečiantis Nelės ir Džonio personažai balansuoja ant keisto psichologinio kičo, tai ir spėliojama visą filmą, ar vyras apsimeta, jog neatpažįsta savo buvusios žmonos, ar tiek yra įtikėjęs jos žūtimi, kad negali išsikapstyti iš savo pragaro. Lygiai taip pat ir Nelės personažas – kiek ji nori susigrąžinti Džonį, leisdamasi į keistą sąmonės ir gyvenimo rekonstrukcijos „darbą“, o kiek ji pati jaučiasi mirusi ir nebe toji Nelė? Filmas keistas prisikėlimo ir buvusio gyvenimo rekonstrukcijos koliažas, gal kiek neįprastas ir keistas, gal kiek simboliškas ir teatrališkas, todėl sunkiai įtikinamas. Būtent šio filmo silpniausioji pusė ir yra, kad buvo visgi sunku patikėti, ar veikėjai žaidžia, kodėl jie kalbasi ir bendrauja taip „ištęstai“, teatrališkai, stingdydami jausmus, žodžius, veiksmus, lyg žiūrovui demonstruotų momentalumo statiškumą. Aišku, nelygu kaip į tokią raišką pažiūrėsi – tas abejojimas veikėjų tarpusavio psichologiniais žaidimais gali būti išties labai gražus, bet kartu ir filmo trūkumu.

Kad ir kaip ten bebūtų, filmas vis tiek įdomus, nors ir pirmoji jo pusė tokia sekloka, tiesą sakant, nuobodoka, praradusi intrigą, tačiau intriga atsiranda Nelei ir Džoniui pradėjus žaisti šį gyvenimo atstatymo žaidimą. Bet kokiu atveju labiausiai filme žavi žmogiškumo paribiai, kai veikėja užuot atstūmusi savo vyro išdavystę, priima jį tokį, koks jis yra, užuot jo nekentusi. Atleidimo kaina – beribė, o paskutinieji filmo kadrai tiesiog užgniaužia gerklę ir atimą kvapą. Į visus iškeltus klausimus ir abejones filmas neatsako, atsako nutrūkus kadrams tik pats žiūrovas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 91/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela   

Filmas: "Tamsos miestas" / "Dark city"

Sveiki,

Iš Egipto kilęs režisierius Alex Proyas prieš beveik 20 metų pateikė kine staigmeną, pristatydamas filmą „Tamsos miestas“ (angl. Dark City) (1998). Nesutrikite, filmas nieko bendro neturi su „Tamsos riteriu“ ir kitais Betman‘ų ekranizacijomis, nebent fantastiniais motyvais ir urbanistiniais tamsumos vaizdais ir iš dalies komikso dvasia paremtais pasakojimo manieromis.

Tiesą sakant, nustebau, kad būta tokio labai gero filmo, su gerais aktoriais, su netikėtu siužetu ir įtikinamais specialiaisiais efektais. Šį filmą, kuris turi tiek mokslinės fantastikos, galėtume gretinti iš dalies su filmu „Gataka“. Neaušindamas savo klavišų, pasakysiu taip, kad kartais visai nereikia laukti idėjomis nustuksentų bet efektų užgriozdintų „šviežutėlių“ filmų, kai galima pažiūrėti stilingą „Tamsos miestas“, kuriame įdomi intriguojanti istorija, rasidedanti kaip detektyvas, bet vėliau plėtojama kaip fantastinis ateivių inovacinis arsenalas. Įdomi miesto struktūra, žmonių naktinis elgesys ir visu filmo metu išlaikoma įtampa. Tiesą sakant, net nesitikėjau, kad filmas būsiąs toks geras. Vis pasiilgsti ir pasigendi tame filmų sraute naujų idėjų, nuostabos, negirdėtų išgalvotų pasaulių. 

Patrauklus filmas turėtų patikti daugeliui žiūrovų, juolab, kad jame pasirodo dar visai jaunutė Jennifer Connelly, Rufus Sewell ir kiti aktoriai, kurie su šiuo filmu padarė gerą ir drąsų žingsnį savo aktorių karjere. Rekomenduoju nuo paprasto žiūrovo iki gurmano.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.7 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Pelenė" / "Cinderella"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti kone labiausiai lauktą paskutiniais metais pasakos ekranizaciją „Pelenė“ (angl. Cinderella) (2015), kurį režisavo britų režisierius Kenneth Branagh, paskutiniu metu Lietuvoje labiau žinomas kaip karinės dramos „Valkirija“ režisierius. Na, „Pelenės“ tikriausiai laukė visų amžių grupės ir tikėjosi tikrai nemažai, nes su šiuolaikinėmis kino technologijomis troškome pamatyti naujos „Pelenės“ prisikėlimą ir, tiesą sakant, pamatėme.

Visų pirma derėtų atsieti, kad tai nėra akivaizdi pasakos interpretacija, kai į istoriją įpinami papildomi niuansai, kai herojai tampa žudikais ir pan. Režisierius stengėsi laikytis kuo „arčiau“ klasikinės pasakos varianto ir jam tai pavyko, nes paskutiniu metu pasakų interpretacijos ir motyvai kine jau buvo pradėję pabosti, norėjosi vėl senųjų gerų pasakos fabulų. Visai kas kita, kalbant apie patį filmą. Jo išties galėjo būti gerokai geresnio, nes mane, kaip suaugusį žiūrovą, filmas nelabai patenkino, kai kurios scenos buvo absoliučiai neįdomios ir absurdiškos, gal klasikinės pasakos siužeto ir gerai žinomos formulės, tačiau man pritrūko daugelyje scenų stiprių ir galingų niuansų, pvz., šokių pokylių salėje tik probėgšmais parodomos pamotės ir jos dukterų reakcijos, o jų labiausiai ir norėjosi. Keisti dialogai, ypač Pelenės tėvo ir mirštančios motinos – didaktinės pakilios intonacijos ir teatrališkos reakcijos – pasijutau taip, kad filmas sukurtas visgi mažiesiems, o ne visai šeimai. 

Bene įspūdingiausia filmo scena vyko su krikštamotės pasirodymu, čia režisierius ir grafikos komanda pasistengė iš peties, tada atsirado ir atmosfera, ir transformacija, norėjosi išties žiūrėti. Aktorių komanda irgi nebloga, nors ir kuria tipinius, šabloniškus personažus, tačiau labiausiai akį traukia Cate Blanchette elegancija, už akių slypinti kerštingos ir suktos pamotės skaudi istorija. Helena Bonham Carter kaip visada savo rogėse, nuo T. Barton laikų pamišusios raganos ir fejų pasaulio diva, sukūrusi ne vieną panašų vaidmenį. Na, ir kiti aktoriai. Nieko pernelyg blogo negaliu pasakyti ir apie Lily James, kuri lyg ir visai tiko šios naivios mergužėlės vaidmeniui, bet tuo pačiu lyg ir nesužavėjo...

Filmas, sakyčiau, nepaisant kai kurių gerų momentų ir grįžimo prie klasikinės pasakos vaizdavimo, man pasirodė gana vidutinis. Patiks mūsų mažiesiems žiūrovams ir vienam kitam suaugusiajam. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Parduodu už gerą kainą naują ir nenaudotą "Mokomasis prancūzų kalbos žodynas" (Dictionnaire du francais)

Sveiki, 

Siūlau Jums iš manęs įsigyti didžiulį Mokomasis prancūzų kalbos žodynas – išleistos Alma littera 2009 ant puikaus negelstančio popieriaus ir pasirinktu įspūdingu formatu. Žodynas visiškai nenaudotas ir nevartytas, todėl būklė ideali. Knygynuose šiuo metu šis leidinys kainuoja apie 65 eurus (225 lt.). Siūlau Jums įsigyti iš manęs už 40 eurų (138 lt.), žinoma, galima dėl kainos šiek tiek derėtis (pigiau nei pirkti knygyne ar internetu iš tiekėjų). Norintys įsigyti, rašykite man adresu: cirkininkas@gmail.com Siunčiu į visus Lietuvos miestus už papildomą 3 eurų pašto išlaidas, nes siuntinys nėra lengvas. Šiuo metu turiu papildomus aštuonis egzempliorius, todėl galite pirkti ir kelis žodynus iškart.

Daugiau apie šį žodyną:

Vienos garsiausių žodynų leidyklų „Le Robert“ parengtas mokomasis žodynas skirtas specialiai tiems, kam prancūzų kalba yra ne gimtoji, o užsienio kalba.

Šis žodynas padės geriau suprasti kasdieniniame gyvenime vartojamą prancūzų kalbą. Naudodamiesi juo išmoksite geriau kalbėti ir rašyti prancūziškai.

22 000 antraštinių žodžių, gausiai iliustruotų šiuolaikinės vartosenos pavyzdžiais 350 tikrinių vardų sudėtingesnės, sunkiau atpažįstamos žodžių formos tarimas, taip pat ir pakitęs tarimas frazėje pažymėti dažniausiai vartojami žodžiai šnekamosios kalbos, žargono leksika reikšmių apibrėžtys prancūzų kalba 79 puslapiai priedų su naudinga gramatine ir kitokia informacija „netikrieji draugai“ 15 kalbų, įskaitant ir lietuvių lietuviški atitikmenys kirčiuoti.

Puslapiai: 1536

Leidykla: Alma littera

Išleista: 2009 m., Vilnius

Viršelis: kietas

Jūsų Maištinga Siela