Vinilinės plokštelės: apsinuoginimas (erotika) dabar ir tada albumų viršeliams

Sveiki,

Bevaikščiodamas po Vilniaus vinilinių plokštelių parduotuves visai netikėtai užėjau keletą vinilinių plokštelių, kuriose buvo pavaizduota man nežinomų atlikėjų lytiniai organai. Pamaniau, kad drąsu savo genitalijas publikuoti ant savo muzikinės plokštelės ir nusistebėjau, kad dėl to, kažin, ar toji roko grupė, kurios taip ir neįsiminiau (bet įsiminiau albumo viršelį!) tapo nors kažkiek populiaresnė.

Užsukęs į kitą senų plokštelių parduotuvę aptikau visiškai nuogus Yoko Ono ir John Lenon irgi ant plokštelės viršelio. Daugelis Lenoną žino tik tris faktus: buvo „The Beatles“ narys, parašė dainą „Imagine“ ir mirė nužudytas. Tai toli gražu ne pornografija! Seksualinės revoliucijos įkarštyje tai buvo savotiškos saviraiškos būdas. Prisiminkime Vudstoko suvažiavimus, kur praktiškai festivalis, vertinant iš šių dienų perspektyvos, priminė toli gražu ne hipių svajingus pasisėdėjimus su gitaromis, o veikiau vientisą tūkstantinę narkotikų ir sekso orgijų euforijos stadioną, kur ten stadioną, veikiau ištisus laukus. Kaip keičiasi laikas ir požiūris.

Gal ir nepradėsiu kolekcionuoti albumus, ant kurių pavaizduoti lytiniai organai, tačiau smalsumo genamas nusprendžiau apžvelgti kaip ir kas tokius albumus kūrė, tad šis įrašas, kaip bebūtų keista, lyg ir reikalautų bent N18 ženkliuko. Taigi.

Vienas populiariausių albumų tikriausiai ir būtų 1968 metais pasirodęs John Lenon ir Yoko Ono albumas „Two Virgins“. Tai pirmasis albumas iš trilogijos su Yoko Ono. Įdomu ir tai, kad šį albumą su žymiąja mylimąja jis įrašė, kai jo paties žmona atostogavo Graikijoje. Ot buvo laikai...

Šiemet amerikiečių reperė Nicki Minaj nepasikuklino ir netrukus išleis albumą, kurio viršelį jau paskelbė. Nors ir panašu į karalienę Kleopatrą, bet ar Jums nedvelkia šiek tiek pornografija?

The Mr. Jerry Walker „The Fairy Godmother“ pasirodė 1970 metais, o 2016 metais tuo pačius viršeliu vinilas buvo perleistas. Tiesą sakant, nežinau, kad čia apskritai per atlikėjas, tačiau viršelis su nuogais ir vergus vaizduojančiais juodaodžiais viršelis kelia nevienareikšmiškas mintis.

Albumo „Music for hangovers“ (liet. Pagirių muzika) nesismulkina ir turi ką ne tik pasakyti, bet ir parodyti.

Amerikiečių reperis Luke 1993 metais pristatė savo trečiąjį solo albumą, kuris kaip ir, viršelis švelniai sufleruoja, vadinasi „In the Nude“. Primena prabangoje skęstančius šiuolaikinius reperius. Ir ne tik prabangoje.

Atlikėja, pasivadinusi kaip Bat for Laches 2012 metais pristatė albumą „Haunted Men“. Kažkodėl nei viršelis nei perdėta žinutė antifemenistams manęs nenustebino. Galiu tik pasakyti, kad atlikėjos muzika toli gražu nėra tokia grėsminga.

Štai Eddie Mack tikriausiai savo albumui įkvėpimo ieškojo ne tik muzikoje, bet ir ant... pianino.

1976 metais gal ir buvo visai nieko, tačiau šiandien tikriausiai tai sukeltų super mamyčių ugnikalnio įsiveržimą. Atlikėjai Noeline Brown, Ross Higgins ir Kev Golsby albumui „Son of naked vicar“ tikriausiai nerado tinkamesnės nuotraukos, nors...

...nors štai prisiminkime kokiomis mielomis akytėmis žiūrime į šį Nirvanos viršelį ir nieko blogo nepagalvojame. O super mamytės galvoja?

Aktorius Alan Cumming, atrodo, į vatą irgi nevynioja ir išties savo albumo viršeliu nori kažką mums pasakyti.

Grupės „Wasnatch“ albumas, perleistas 2013 metais taip pat išlaiko senas ir geras tradicijas – nustebinti pirkėją. Čia tai tikrai menas.

2006 metais pasirodęs Gangsta Rap albumo viršelis, nors ir vaizduoja prisnūdimą, kažin, ar pavyks.

„Purple Rain“ hito atlikėjo Prince albumas „Lovesexy“ (1988) kažkaip stengtasi, bet net ir apvertus į antrą pusę (be patyčių!) ale vis tiek nesižiūri.

Grupės lyderis Adam Lavigne nepasididžiavo pasirodyti viniliniam savo singlo „Hands all over“ (2010) viršeliui.

Kas geriau nei užsispyrusios rokerės krūtys ant albumo viršelio? Tikriausiai toli ieškoti grupei „Supertamp“ 1971 metų albumui pozuotojos neteko.

Daug diskusijų sulaukęs „Skorpions“ albumo „Lovedrive“ viršelis 1979 metais.

2010 metais pasirodė grupės „Scissor Sisters“ albumas „Night work“ albumas. Kam rodyti veidą, jeigu galima tiesiog parodyti kur kas gražesnę kūno dalį?

Dainininkas Daniel Lanois albumo „For The Beauty of Wynona“ 1993 m. Pastarojo daina man labai patiko.

Grupės „Placebo“ 2003 metais pasirodžiusio albumo „Sleeping with goshts“ viršelį pavadinčiau labai vykusiu ir menišku.

Pankroko grupės „Handsome Furs“ albumas „Sound kapital“ albumas 2011 metais.

Mažiau žinomas atlikėjas...

Štai taip publikuojamas vienas iš Metallicos perleistų albumų.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Clean Bandit - "Solo" feat. Demi Lovato [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Tarp vieną „vasariškiausių“ dainų, kurios pasižymi lengvu ir šiuolaikišku ritmu yra britų grupė „Clean Bandint“, kuri ypatingai išpopuliarėjo prieš kelerius metus su daina „Rockabey“, kurios irgi pernai vasarą atsiklausiau į valias. Šiemet grupė, kai jau rodos niekuo nebenustebins, pasirodo, nustebino, pristatydama su Demi Lovato naują singlą kukliu pavadinimu „Solo“.

Lengvo elektroninės šokio muzikos ritmo daina beregint tapo populiari ir jau Britanijoje turi sidabrinį sertifikatą, Australijoje – auksinį. Pirmąsias pozicijas pasiekė tokiose šalyse kaip Rusija, Izraelis, Suomija, Britanija, Čekija, Austrija ir kt.

Įdomu ir tai, kad Demi Lovato negalėjo atvykti įrašyti kūrinio į Britaniją, tad įrašinėjimas vyko per Atlanto vandenyną. Patys „Clean Bandit“ teigė, kad tai buvo išties beprotiška, nes nežinojo, ar kas nors iš to išeis, tačiau galutiniu rezultatu buvo labai patenkinti.

Šiandien siūlau pasiklausyti būtent šio vasariško „Solo“:

Žodžiai / lyrics

"Solo"
(feat. Demi Lovato)

It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
Woop woop woop woop woop woop woop

I never meant to leave you hurting
I never meant to do the worst thing
Not to you (it solo, solo, everybody)
'Cause every time I read your message
I wish I wasn't one of your exes
Now I'm the fool (it solo, solo, everybody)

Since you've been gone
Been dancing on my own
There's boys up in my zone
But they can't turn me on
'Cause baby you're the only one I'm coming for
I can't take no more, no more, no more

I wanna f-woop woop woop but I'm broken hearted
Cr-cr-cry but I like to party
T-t-touch but I got nobody
Here on my own
I wanna f-woop woop woop but I'm broken hearted
Cr-cr-cry since the day we parted
T-t-touch but I got nobody
So I do it solo

It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
I do it solo
It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
I do it solo

Every single night I lose it
I can't even hear the music without you (it solo, solo, everybody)
Ah, yeah, yeah
Try to stop myself from calling
But I really wanna know if you're with someone new (it solo, solo, everybody)

Since you've been gone
I've been dancing on my own
There's boys up in my zone
But they can't turn me on
'Cause baby you're the only one I'm coming for
I can't take no more, no more, no more

I wanna f-woop woop woop but I'm broken hearted
Cr-cr-cry but I like to party
T-t-touch but I got nobody
Here on my own
I wanna f-woop woop woop but I'm broken hearted
Cr-cr-cry since the day we parted
T-t-touch but I got nobody
So I do it solo

It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
I do it solo
It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
I do it solo

Can't do it solo

I wanna f-woop woop woop but I'm broken hearted
Cr-cr-cry but I like to party
T-t-touch but I got nobody
Here on my own (here on my own)
I wanna f-woop woop woop but I'm broken hearted
Cr-cr-cry since the day we parted
T-t-touch but I got nobody
So I do it solo

It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
I do it solo (it solo, solo, everybody)
It solo, solo, everybody
It solo, everybody
It solo, solo, everybody
I do it solo

So I do it solo

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dangus virš Berlyno" / "Aistros sparnai" / "Der Himmel über Berlin" / "Wings of Desire

Sveiki,

Žiūrėdamas vokiečių filmą „Dangus virš Berlyno“ – kai kur verčiama pagal anglišką pavadinimo versiją „Aistros sparnai“ arba „Troškimo sparnai“ – (vokieč. Der Himmel uber Berlin) (1987), nejučia iš tikrųjų jaučiausi taip, lyg trumpam būčiau susigrąžinęs vieno mėgstamiausio savo režisieriaus A. Tarkovskio kino magiją. „Dangus virš Berlyno“ pelnęs Kanuose geriausio režisieriaus apdovanojimą tikriausiai galėtų laisvai pretenduoti ir į vieną geriausių visų laikų vokiečių filmo titulą...

Žiūrėdamas šį filmą vis bandžiau prisiminti amerikietišką versiją „Angelų miestas“ su M. Rayan bei N. Cage, tačiau nors užmušk, nieko itin panašaus nepavyko pamatyti. Netgi mini serialas su Meryl Streep ir kitais garsiais amerikiečių aktoriais „Angelai Amerikoje“ labiau priminė nei anoji juosta. Visgi filmas europietiško lygio, taigi, ir visai kita kino lyga. Vizualiai patrauklus, apgalvotas ir sudėtingai filosofiškas. Po Berlyną „nardo“ pulkai angelų, kurie iš pažiūros globoja, iš pažiūros tik stebi ir nieko negali padaryti, kol vienas iš angelų susigundo tapti žmogumi, kad galėtų pajusti žmogišką ribotumą. Šiek tiek kino magijos, šiek tiek biblijinių motyvų, šiek tiek urbanistinio eksperimentinio kino užuominų ir turime išties gerą kiną.

Gerai, prisipažinsiu, kad ne viskas šiame filme patiko. Ypač banaloka pasirodė meilės istorija – angelas tampa žmogumi dėl ant cirko trapecijos šokančios liūdnos moters. Tas ištęstas jųdviejų susitikimas tikrai vilkinosi, o muzikinės pankroko scenos šiandien atrodo gerokai nepasiteisinusios, bet kaip man patiko pirmasis filmo pusvalandis – jis man stipriausias! Neaprėpiami Berlyno vaizdai iš aukštybių, visur nardantys angelai, mistiški ir netgi demoniškai bauginami kadrai iš bibliotekos, tie angelų žvilgsniai – tai iš tikrųjų tai, ko norėjosi visame filme, bet netrukus filmas tapo neįmanomos meilės istorija, nors iš esmės aprėpia visą Berlyno marginaliją. 

Netradicinė pateiktis – beveik visas filmas „sudurstytas“ ne iš natūralių bendravimo formų, bet iš ilgų monologų apie gyvenimo džiaugsmus ir skaudulius, kuriuos tenka angelams išklausyti. Taigi ne vien angelams, bet ir patiems žiūrovams, tad filmas dar tampa ir labai literatūriškas. Daug šiai dienai egzotiško anų laikų Berlyno vaizdinių, kurie dar mena Antrojo pasaulinio karo žaizdas, bet nušvitus spalvotiems kadrams, akivaizdu, kad Berlyno sienos griūtis ir naujasis pokytis jau nebe už kalnų.

Filmas išties gurmaniškas, vizualus, filosofinis ir gilus. Gal dėl to, kad filmas stengiasi aprėpti ir papasakoti ne vien asmeninę istoriją, bet tai, kas apskritai pavyksta retai – viso miesto, o kartu ir žmonijos gyvenimo prasmę.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb:8.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Beyonce and Jay Z (The Carters) - "APESHIT" [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Pop muzikos legenda Beyonce kartu su savo vyru Jay Z ką tik pristatė naujausią savo kūrinį „APES**T“, kuris per paskutiniąją savaitę tapo tikra sensacija. Nors paskutiniuosius kelerius metus pora išgyveno tikrą košmarą – Beyonce dovanojo vyrui neištikimybę ir susitaikymo proga, dar labiau sutvirtindami savo sąjungą, jiedu nusprendė sukurti bendrą albumą pavadinimu „Everything is Love“. Kaip jau galite numanyti, kuo toliau, tuo labiau Beyonce tampa etninės muzikos atlikėja, priklausanti išskirtinai juodaodžių muzikos grupei – tą įrodė su paskutiniuoju savo albumu „Lemonade“.

Nepaisant pokrypio į specifinę muziką, neatrodo, kad Beyonce žvaigždė būtų nors kiek prigesusi, priešingai – „Lemonade“ buvo taip gerai įvertintas, kad buvo beveik geriausias metų albumas. Panašu, kad „Everything is Love“ paruoštas kartu su vyru laukia toks pats likimas. Nemažai sulaukęs reakcijų paskutinysis jų singlas nufilmuotas Luvre prie Mona Elizos ir kitų garsių meno kūrinių atrodo kiek įžūlokas, aptariant savo turtus ir šį „sumautą“ pasaulį, bet nieko nepridursi – klausytojams patiko. Gražus ir vizualus vaizdo klipas, nenusaldinta hip hopo stiliaus daina beregint rado savo milijoninius klausytojus.

APESHIT – The CartersFormos viršus

[Chorus: Beyoncé & Quavo]
Stack my money fast and go (fast, fast, go)
Fast like a Lambo (skrrt, skrrt, skrrt)
I be jumpin' off the stage, ho (jumpin', jumpin', hey, hey)
Crowd better savor (crowd goin' ape, hey)
I can't believe we made it (this is what we made, made)
This is what we're thankful for (this is what we thank, thank)
I can't believe we made it (this a different angle)
Have you ever seen the crowd goin' apeshit? Rah!

[Verse 1: Beyoncé & Quavo]
Gimme my check, put some respeck on my check
Or pay me in equity, pay me in equity
Or watch me reverse out the dick (skrrt)
He got a bad bitch, bad bitch, we live it lavish, lavish
I got expensive fabrics, I got expensive habits
He wanna go with me (go with me)
He like to roll the weed (roll with me)
He wanna be with me (be with me)
He wanna give me that vitamin D (D!)
Ice ornaments, icy style tournaments (whoo!)
You ain't on to this (no!), don't think they on to this (no!)
(Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet, yeet)
Bought him a jet
(Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet, yeet)
Shut down Colette
(Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet, yeet)
Phillippe Patek
(Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet, yeet)
Get off my dick! (hey)

[Pre-Chorus: Beyoncé]
Gimme the paw, gimme the ball, take a top shift (ball!)
Call my girls and put 'em all on a spaceship (brr!)
Hang one night with Yoncé, I'll make you famous (hey!)
Have you ever seen the stage goin' apeshit? Rah!

[Chorus: Beyoncé, Quavo & Offset]
Stack my money fast and go (fast, fast, go)
Fast like my Lambo (skrrt, skrrt, skrrt)
Jumpin' off the stage, ho (jumpin', jumpin', hey, hey)
Crowd better savor (crowd goin' ape, hey)
I can't believe we made it (this is what we made, made)
This is what we're thankful for (this is what we thank, thank)
I can't believe we made it (this a different angle)
Have you ever seen the crowd goin' apeshit? (Offset)

[Verse 2: JAY-Z & Beyoncé]
I'm a gorilla in the fuckin' coop, finna pull up in the zoo
I'm like Chief Keef meet Rafiki, who been Lion King to you
Pocket watch it like kangaroos, tell these clowns we ain't amused
Banana clips for that monkey business, 4-5 got change for you
Motor cade when we came through
Presidential with the planes too
One better get you with the residential
Undefeated with the cane too
I said "no" to the Superbowl, you need me, I don't need you
Every night we in the endzone, tell the NFL we in stadiums too
Last night was a fuckin' zoo, stagedivin' in a pool of people
Ran through Liverpool like a fuckin' Beatle
Smoke gorilla glue like it's fuckin' legal
Tell the Grammy's fuck that 0 for 8 shit
Have you ever seen the crowd goin' apeshit? (Rah!)

[Chorus: Beyoncé & Quavo]
Stack my money fast and go (fast, fast, go)
Fast like my Lambo (skrrt, skrrt, skrrt)
Jumpin' off the stage, ho (jumpin', jumpin', hey)
Crowd better savor (crowd goin' ape, hey)
I can't believe we made it (this is what we made, made)
This is what we're thankful for (this is what we thank, thank)
I can't believe we made it (this a different angle)
Have you ever seen the crowd goin' apeshit? Rah!

[Verse 3: Beyoncé & JAY-Z]
Haters in danger (dangerous)
Whole lot of gangin' (gang)
35 chains (chains, chains)
I don't give a damn 'bout the fame (nope)
G8 planes (tshh, tshh)
Alexander Wang (woo!)
She a thot that you claim (woo!)
Can't be toppin' my reign (c'mon, c'mon, c'mon)
Poppin', I'm poppin', my bitches all poppin'
We go to the dealer and cop it all (cop it all)
Sippin' my favorite alcohol (alcohol)
Got me so lit, I need Tylenol (Tylenol)
All of my people, I free 'em all (free 'em all)
Hop in the whip, wanna see the stars
Sendin' the missiles off, trickin' my inhibitions off
250 for the Richard Mille, live in a field
My body make Jigga go kneel, man, my momma, my loyal, my shield
Look at my jewelry, I'm lethal (lethal)
These diamonds on me, they see-through (see-through)
I'm a Martian, they wishin' they equal (equal)
I got M's on the back like Evisu

[Pre-Chorus: Beyoncé & JAY-Z]
Gimme the paw, gimme the ball, take a top shift (she went crazy)
Call my girls and put 'em all on a spaceship
Hang one night with Yoncé, I'll make you famous
Have you ever seen the crowd goin' apeshit? Rah!

[Chorus: Beyoncé & Quavo]
Stack my money fast and go (fast, fast, go)
Fast like a Lambo (skrrt, skrrt, skrrt)
I be jumpin' off the stage, ho (jumpin', jumpin', hey)
Crowd better savor (crowd goin' heavy)
I can't believe we made it (this is what we made, made)
This is what we're thankful for (this is what we thank, thank)
I can't believe we made it (this a different angle)
Have you ever seen the crowd goin' apeshit? Rah!
Fast and go

[Outro: Quavo]
Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet
Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet, yeet
Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet
Yeet, yeet, yeet, yeet, yeet, yeet

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Bebe Rexha - "Ferrari" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Bebe Rexha (g. 1989) tikriausiai pavadinčiau viena perspektyviausių jaunosios kartos pop muzikos atlikėjų. Iki šiol išgarsėjusi atlikėja neturėjo nė vieno solo studijinio albumo – tik pavienius dainų rinkinius, išleistus savarankiškai. Šiemet ji debiutuoja ir studijiniu albumu, o viena mėgstamiausių jos dainų vadinasi „Ferrari“ – vidutinio tempo pop daina, kuri iškart užkabina.

Iki tol atlikėja daugiau rašė dainas kitiems. Viena žymiausių dainų parašyta „The Monsters“, kuri Eminemo ir Rihannos duetui atnešė Grammy apdovanojimą. Įdomu ir tai, kad beveik visas savo atliekamas dainas Bebe Rexha parašė pati.

Nors naujasis albumas kol kas sunkiai skinasi kelią į klausytojų rinką, štai Naujojoje Zelandijoje visgi sugebėjo pasiekti perkamiausio albumo viršūnę. Šįkart siūlau pasižiūrėti vaizdo klipą ir pasiklausyti dainos „Ferrari“. Nors vaizdo klipas nufilmuotas vien tik mobiliuoju telefonu ir man asmeniškai nepatinka, bet pati daina „kabina“.

Žodžiai / lyrics

"Ferrari"

Every day is a blur
Sometimes I can't tell what day it is
Don't know what day it is
Can you tell me what day it is?
Life's passing by
'Cause I'm out chasing empty highs
Every hello just means goodbye
But I'm looking for more this time

Can we start to slow it down?
Can we learn to live right now?
I just want to feel it all

I'm a Ferrari pulled off on Mulholland Drive
Over the city, the lights are so pretty from up here
I'm a Ferrari and after the party is done
I keep on going, missing the moments
Living in the fast lane is getting kind of lonely (yeah)
Whoo, ooh, ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh
Living in the fast lane is getting kind of lonely
Whoo, ooh, ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh
Living in the fast lane is getting kind of lonely

Got a heavy heart
'Cause it's still beating on its own
Might be going out in the crowd
But I'm still coming home alone
Not trying to say I'm not grateful for everything
I'm just going too fast to see
All the good things in front of me

I'm a Ferrari pulled off on Mulholland Drive
Over the city, the lights are so pretty from up here
I'm a Ferrari and after the party is done
I keep on going, missing the moments
Living in the fast lane is getting kind of lonely
Whoo, ooh, ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh
Living in the fast lane is getting kind of lonely
Whoo, ooh, ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh-ooh
Whoo, ooh, ooh-ooh
Living in the fast lane is getting kind of lonely

I'm a Ferrari pulled off on Mulholland Drive
Over the city, the lights are so pretty from up here
I'm a Ferrari and after the party is done
I keep on going, missing the moments
Living in the fast lane is getting kind of lonely

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Didier Decoin "Karpiai imperatoriui"

Didier Decoin. „Karpiai imperatoriui“ – Vilnius: Alma littera, 2018. – 264 p.

Sveiki, skaitytojai,

Yra knygų, kurios sukrečia, yra knygų, kurie turi aiškią socialinę žinutę ir yra tokių manieringų, kurie iš realybės „išlanksto“ tikras origami figūras, yra tokių, kurie provokuoja, nagrinėja dabartį, nukelia į ateitį arba tiesiog „žaidžia“ meilės paviršutiniškumu. Retai kada skaitau knygų, kurias būtų galima įvardyti juvelyriniais arba teksto atžvilgiu dekoratyviniais. Prancūzų rašytojo Dicier Decoin (g. 1945) romanas Karpiai imperatoriui (pranc. Le Bureau des jardins et des etangs) gimtinėje pasirodė 2017 metais – šiemet jau turime lietuviškai. Autorius šį kūrinį rašė daugiau nei dešimtmetį ir tai jau 27 romanas. 1977 metais rašytojas pelnė prestižiškiausią prancūzų Gonkūrų literatūrinę premiją už romaną John l‘Enfer.

Leidykla Alma littera paskutiniuoju metu labai mažai leidžianti aukštosios prabos kūrinių, tad nustebino šiuo romanu. Aplenkiant visų taip literatūroje mėgstamą Indiją, jau seniai norėjau paskaityti kažko itin rytietiško, turiu galvoje po Undinės Radzevičiūtės Žuvys ir drakonai, norėjosi gręžtis į Kiniją ar Japoniją. Šiuolaikinė japonų literatūra šio grožio nesuteikė, paskutinieji skaityti kūriniai kiek nuvylė, nes jie pasirodė lokaliai įspiesti apie šiuolaikinius japonų santykius ankštose jų daugiabučiuose, o štai Karpiai imperatoriui iš esmės atperka sodriais ir tapybiškais egzotiniais kultūriniais vaizdiniais.

Prancūzų rašytojo pasakojimas skaitytoją nukelia į X amžiaus Japoniją, į samurajų laikus, tačiau priešingai nei būtų galima tikėtis, nieko pernelyg samurajiško neperskaitysite. Centre vaizduojama skurdi provincijos pora, kuri savo namų tvenkinyje augina upėje sugautus karpius. Vyras kelis kartus per metus gabena imperatoriui iš bambukų pasidarytais naščiais. Mirus vyrui, o tai yra romano užuomazgos, likusi našlė išsirengia į ilgą kelionę ir keliauja su karpiais į šalies sostinę, kad pateisintų ne tik mirusio sutuoktinio lūkesčius, bet ir viso kaimo, kuris su imperatoriaus rūmais yra sudaręs sutartį. Ilgas ir varginantis veikėjos kelias pilnas nuotykių ir pavojų...

Siužetas, sakytum, sudarytas iš primityvių griaučių – veikėjas turi įvykdyti misiją ir, žinoma, galima tikėtis pačių įvairiausių kliūčių misijai įvykdyti. Iš esmės taip ir nutinka, tačiau skaityti toli gražu nėra nuobodu. Sodri ir tapybiška kalba – tai ir įgudusio vertėjos Valdo V. Petrausko nuopelnas – galima įsivaizduoti tokią mistišką Japoniją, kurią mes, vakariečiai, turime susikūrę savo vaizduotėje. Retsykiais taip ryškiai ir sodriai viskas perteikta, lyg būtume smilkalų pritvinkusioje ir įvairiais ornamentais puoštoje šventykloje, šiuo atveju net ne šventykloje, o pačiame tekste: „Rūmuose jau sklido gandas, kad šiais metais varžovai semsis įkvėpimo iš kvapų pokyčių, vykusių birželio mėnesį liūtims užpliaupus sodus: panašiai kaip smilkalų ruošėjai, jos smulkina, grūda ir traiško sultingus žiedus, jos kapoja, pjausto, raižo syvų pritvinkusius lapus ir stiebelius, jos sklando, trupina, trina, minko žemę, sumala tuščias sraigių kriaukles, pamestų kiautų chitiną, sunkius puvenų sluoksnius, išsaugančius gėlių gaivumą (p. 178-179)“. Sinonimų gausa praturtina kalbą, bet svarbiausia visame romane yra ne sodrios spalvos, bet dėmesys kvapams. Antrojoje knygos dalyje rengiamas smilkalų varžytuvės, sakyčiau, prilygsta net Patrick Suskind romanui Kvepalai.

Didier Decoin.

Iš esmės nelabai mėgstu manieringus ir įmantrius tekstus, tačiau Karpiai imperatoriui visa tai pasiteisina dėl kultūrinio klodo, kuris turtingas savo istorinėmis žiniomis – autorius išties gerai išsistudijavęs senovės Japonijos kultūrą. Kad ir moterys, kurios juodai lakuodavo savo dantis, tikriausiai žino šią tradiciją nedaugelis skaitytojų. Arba netgi tokių egzotiškų ir sunkiai dabar įsivaizduojamų grožio procedūrų kaip: „Tyru mergišku moteriškumu dvelkė jos lygi ir gaivi oda, kurią Mijukė įtrindavo lakštingalos išmatomis, kad būtų dar baltesnė (p. 46)“.

Romane esama ir to pagarsėjusio senovės japonų žiaurumo, tik jis romane ganėtinai poetizuotas ir toks įprastas Mijukės pasauliui, jog žvelgiant iš jos perspektyvos, neįsivaizduojama, kad tai žiaurumas, veikiau kaip natūrali įstatymiška realybė, kuri neturi humaniškos alternatyvos, pavyzdžiui, kaip moteris atimdavo gyvybę: „Moteris turi imtis vienintelės atsargumo priemonės – atsitūpusi susirišti kojas, kad mirties akimirką nepargriūtų nepadoria poza (p. 92)“. Tokių keistų žiaurių ir kartu estetiškų (pseudo)moralinių tradicijų esama pilna visame romane. Jie blyksteli kaip istorinė dokumentika, leidžianti perprasti japonų kultūros formavimosi išskirtinumą.

Romane esama nemažai erotikos, kuri turi aiškia socialinę hierarchiją ir taip pat labai įdomias tradicijas. Įdomi ir pati Mijukės pozicija – tapusi našle, ji žūtbūt stengiasi pristatyti gyvus karpius ir tokiu būdu įprasmina savo vyro atminimą, tačiau tuo pačiu nesistengia savęs moralizuoti erotikos klausimais. Štai pakeliui į imperatoriaus rūmus ji laikinai „įsidarbina“ prostitute ir „prisidengdama“ vyro atminimu nė nesuabejoja, kad reikia atsiduoti dėl kilnaus tikslo. Man kaip skaitytojui tai sufleruoja, kad kūniškas padorumas X amžiaus Japonijoje nebuvo ypatingas reiškinys. Bet kartu esu priverstas tai žiūrėti iš valstietiškos Mijukės perspektyvos, o juk Mijukė toli gražu nėra išsilavinusi ir pasaulio mačiusi moteris. Tiesą sakant, nuo jos sklindantis prasčiokiškas dvokas, kuris pajuntamas imperatoriaus rūmuose, nėra net pažinus pačiai Mijukei, tarsi jai nelabai suvokiami socialiniai miestietiški įpročiai ir tradicijos.

Griaudžioji šios istorijos dalis visgi yra ne karpių pristatymas imperatoriui ir ne apmaudus pasinaudojimas jos kūno kvapu smilkalų varžytuvėse, bet pačios Mijukės dvasinė našlės kelionė, kuri kartu atsisveikinimo, atgailos, filosofinė apmąstymo kelionė. Tai istorija apie susitaikymą su netektimi, kuri tokia skausminga, tokia atpažįstama vakarietiškam skaitytojui, kad visa tai veikia kaip atpažinimo atlasas – Mijukė nenori paleisti karpių, kurie yra Kacuro, jos mirusio vyro, tąsa. Tačiau susitaikymas neišvengiamas, o poetiška ir negailestinga romano kulminacija tokia graži ir perteikta lyg visas Mijukės gyvenimas, kelionė į sostinę būtų virtusi viena gražia rytietiška legenda, kokias kūrė kita prancūzų rašytoja Marguerite Yourcenar savo rinkinyje Rytietiškos novelės.

Nieko ir nebepridursi, tik tiek, kad tai iš tikrųjų gurmaniška knyga.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didžioji žuvis ir begonija" / "Big Fish & Begonia" / "Da Yu Hai Tang"

Sveiki,

Ne tiek daug tos animacijos ir žiūriu, bet visada stengiuosi pažiūrėti tai, kas gali įkvėpti gyventi. Be jokios abejonės azijiečių didysis animacinis kinas turi gilias savo tradicijas ir gerą vardą pasaulyje. Paprastai tai būna japonų animacija, tačiau šįkart visai netikėtai nusprendžiau pažiūrėti kinų sukurtą animacinį filmą „Didžioji žuvis ir begonija“ (angl. Big Fish and Begonia) (2016), kuri remiasi kinų mitologiniais motyvais ir pasakoja apie dviejų pasaulių – žmonių ir magiškojo po vandeniu esančių būtybių susidūrimą.

Filmas prasideda kaip mitologinė pasaka, kurią mums pasakoja sena moteris, sakanti, kad kiekviena žuvis yra žmogaus siela. Iš esmės šiame filme labiausiai ir žavi, kaip filmo kūrėjai sukuria portalus, perėjimus iš vieno pasaulio į kitą, nesileisdami pernelyg į didelius kovų ar smurto epizodus, kas paprastai būdinga animaciniams azijiečių serialams, sakyčiau, išlaiko tą nuoseklų ir jautrų kalbos naratyvą. Dvasios ateina delfinais į mūsų pasaulį ir visa tai perteikta jautria ekologija ir Žemės pusiausvyra, žmogaus niokojimu ir gyvybės žudymo epizodais, į kuriuos dalinai patenka ir pagrindiniai veikėjai – du paaugliai, viena iš stebuklingo pasaulio, o kitas iš žmonių. Keičiant savo pavidalus ir nuolat transformuojant save iš esmės filmas skleidžia nemarios sielos idėją ir tai, kad fizinis kūnas tėra tik apvalkalas.

Viena pamatinių animacinių filmų vertybių yra aklas ir net besaikis pasiaukojimas. Nežinau, kodėl mergaitė šitiek buvo suinteresuota (ir kiek tai logiška) pasiaukoti dėl žmogaus, iš tos pačios mirtingųjų genties, kurie žeberklais bado delfinus, kad net pamynusi savo motinos ir tėvo viltis, imasi drastiškai ginti tai, kas iš pažiūros nepažinta. Kitą vertus tai visgi pasaka su aiškia didaktika ir pernelyg nereiktų analizuoti motyvacijos, viskas filme veikia pagal didvyriškumo principus – tavo žmogiškumo yra tiek, kiek tu stoji ginti „nematomos pusės“ ir kiek tu pasiaukoji, tiek tau likimas atseikėja.

Visgi filmukas labai gražus, vizualus, harmoningas, jautrus, tinkantis žiūrėti su visa šeimyna ir niekuo nenusileidžia didžiajam vakarietiškajam animaciniam kinui, o gal retsykiais yra net pranašesnis.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb:7.3

Jūsų Maištinga Siela