2018 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

Knyga: David Grossman "Užeina kartą arklys į barą"


David Grossman. „Užeina kartą arklys į barą“ – Vilnius: Sofoklis, 2018 – 192 p.

Sveiki,

Paskutiniu metu tendencingai stengiuosi suskaityti Man Booker ir Man Booker International pačias naujausias išverstas knygas laimėtojus ar nominuotus šioms premijoms (dažnai tai itin aukštos literatūrinės vertės garantas), todėl dažnai akis užkliūva už anotacijoje ar net tame pačiame viršelyje pažymėtu šių premijų užrašų, ranka savaime griebia už knygos. Pernai Man Booker International literatūrinį prizą pelnė izraeliečių rašytojas David Grossman (g. 1954) su savo gana kuklios apimties romanu Užeina kartą arklys į barą (hebr. Sus echad nichnas lebar), kurį išvertė Olga Lempert.

Sofoklis apskritai pamažu sėkmingai verčia šiuolaikinę žydų literatūrą. Per pastaruosius metus iš šios leidyklos tai jau trečiasis mano skaitomas žydų romanas. Puikūs romanai ir Abraham B. Yehoshua Ponas Manis bei Zeruya Shalev Meilės gyvenimas garantavo, kad nebereikia bijoti prašauti ir su Man Booker International laimėtoju, nors toks knygos paikas pavadinimas man asmeniškai nelabai patiko.

Istorija pasakoja apie jau senstelėjusį Dovelį Grinšteiną, kuris pakviečia vaikystėje pažinotą draugą į savo stendapo vakarą. Nežinantiems, kas yra stendapas, pasakysiu, kad tai scenoje anekdotus „skaldantis“ žmogus, rampos šviesoje linksminantis publiką. Būtent šis vakaras tampa įsimintiniausia gyvenimo prasmę apmąstančiu epizodu tiek pačiam Doveliui, tiek jo draugui. Nors Dovelis yra pagrindinis vakaro linksmintojas ir būtent iš jo daugiausia srūva tiesioginės kalbos, tačiau tikrasis pasakotojas yra stebintysis iš baro salės, kuris visomis išgalėmis bando suprasti ne tik Dovelio gyvenimą, bet ir savo paties santykį su Doveliui ir galiausiai su savimi pačiu.

Išraiškingame pasakojime veriasi kelios esminės temos. Viena iš jų – vaikystėje patirtos traumos ir jų poveikis Dovelio gyvenime. Sudėtingi jo ir tėvo, ir psichiniu sutrikimu sergančios mamos santykiai paženklino Dovelio likimą. Taip pat fiziniai duomenys – strazdanotas, mažas, vaikystėje, kad jo niekas neužgautų, vaikščiojęs ant rankų ir stebinęs aplinkinius iš esmės tekste D. Grossmanas perteikia taip natūraliai jautriai, kad patikėti tiesiog neįmanoma. Šįkart veikia pasirinktas ypač vykęs strateginis pasakojimas – per humoro vakarą, praktiškai per kelias pasakojimo valandas, papasakoti ne tik savo asmeninę istoriją, bet dalinai aprėpti visų žydų ir tuo pačiu pasaulio žmonių brendimo, asmenybės tapsmo ir galiausiai santykių nebūvimo tragediją. Sakoma, kad viduramžiuose tik pilies juokdariai galėdavę sakyti karaliui tiesą, nes visa tai buvo priimama kaip juokas, panašiu principu veikia ir šioji Dovelio tragikomiška istorija. Tarp šmaikščių anekdotinių „užsklandėlių“, kuriais veikėjas bando sulaikyti iš baro sprunkančius klausytojus, jis su ritmiškais atotrūkiais pasakoja savo pragaišties istoriją.

David Grossman

Vienas esmingiausių prisiminimų Doveliui yra vasaros stovykla, kurioje vyresni berniukai iš jo šaipėsi ir nuolat mušdavo. Toji didžiulė akimirka, kai jam praneša, kad jo tėvai mirę (jis nežino, ar abu, ar tik motina), jis stengiasi suprasti praradimo skausmą, jį aprėpti, tačiau tas šokas toks didelis, kad visą jį per trūkčiojantį ir chaotišką pasakojimą gali pajusti ir pats skaitytojas. Teksto ritmas sudaro įspūdį, kad šis 57 metų vyras dar tebėra savivokoje, dar tebevažiuoja tuo automobiliu numanomos tiesos ir realaus gyvenimo priėmimo link. Ta kelionė tampa visa Dovelio gyvenimo kelionės parabole, nors jam 57 ir jis seniai išlipęs, tačiau viena labai didelė sielos dalis tebėra ten įstrigusi, praradimo, menkavertiškumo ir niekinimo kelionėje.

Kai kada atrodo, jog D. Grossmanas tuoj su siužetu padarys kažką nerealaus, kažkokią vieną dalį išduos ir tarp berniuko ir jį vežančiojo atsiras kažin kokia baisi intymaus išnaudojimo, pedofilijos praraja ir berniukas gaus dar vieną vaikystės traumą. Tą liudija berniuko ir vairuojančiojo pokalbis, anekdotai intymiomis temomis, tačiau tai tėra tik pasakotojo išgaubta netikro pavojaus sfera, kurioje gali nutikti bet kas ir tik subtilios ir taiklios detalės padeda šiam netvarumo ir nesaugumo jausmui įsigalėti: „...mano sėdynės apmušale buvo skylutė, į kurią beveik visą kelią laikiau įkišęs pirštą. Viduje buvo minkštas porolonas, o aš, nesijuokit, nepažinojau tokios medžiagos, nes mūsų namuose čiužiniai buvo šiaudiniai, ir visą kelią atrodė, kad tai stebuklinga medžiaga iš kito pasaulio, kuri mane saugo, ir jei tik ištrauksiu pirštą, viskas tuoj sutrupės (p. 149)“. Turint galvoje, iš kokios laiko perspektyvos pasakoja Dovelis savo prisiminimus, tos subtilios detalės tik sustiprina traumos, įsirėžusios į jo gyvenimą, katastrofos mastą.

Pasakojimo antraeiliai personažai išties pagyvina pasakojimą, kaip antai neūžauga moteris, atpažinusi jį iš vaikystės. Ilgą laiką taip ir neaišku, kodėl ji, daug kartų viešai pažeminta Dovelio, niekaip neišeina iš baro, tačiau vienijantis tapatus likimas galiausiai suveda pasakojimo gale visus galus. Iš esmės Užeina kartą arklys į barą yra tragedija ir joje nėra nė lašo komedijos, tik komedijos žanro forma, po kuria liejasi nenusisekusio gyvenimo nuoskauda, kylanti iš praeityje patirtų traumų gausos. Dinamiška romano fabula leidžia mėgautis intuityviai perteikta psichologinio ir kartu filosofinio matmens literatūra, kurią šiandien su malonumu galima skaityti lietuviškai.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gyveno kartą Uvė" / "En man som heter Ove"


Sveiki,

Retai kada tenka pamatyti švedų kiną, netgi per įvairius festivalius kažkaip labiau dominuoja danų, islandų, lenkų šiaurietiškas kinas, o štai su švedų kinu reikalų turiu itin mažai, gal dėl to ir ryžausi „Oskarui“ nominuotai juostai „Gyveno kartą Uvė“ (šved. En Man Som heter Ove) (2015), kuris Švedijai ir atnešė Oskarą kaip geriausias metų filmas užsienio kalba. Visgi apie užsispyrusius senukus teko jau matyti analogišką irgi švedų filmą „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ ir pastarasis man kažkaip nepatiko, kad net nepabaigiau žiūrėti, todėl galbūt tai buvo priežastis, kad šitiek laiko atidėliojau ir šį filmą, nes iš anonso buvo pernelyg panašus.

Visgi neklydau dėl panašumo. Švediško humoro prisodrinta juosta iš esmės priminė ne tik „Šimtametis, kuris...“, bet apskritai tam tikras britų juostas su tam tikru humoro užtaisu. „Gyveno kartą Uvė“, beje, turime šį romaną išsivertę ir į Lietuvių kalbą, galimas daiktas, kad literatūroje viskas atrodo kur kas įtikinamiau, nes filmas... Kaip čia pasakius? Viskas daugiau ar mažiau nuspėjama. Nors neblogai atskleidžiama išskirtinė Uvės charakteristika keliomis laiko linijomis (vaikystė ir jaunystė), kas iš esmės paaiškina, kodėl didelė dalis senukų yra užkietėję bambekliai, tačiau šis jautrumas iš esmės manęs kaip žiūrovo nepalietė.

Taip, filmą būtų galima girti už šviesą, už tam tikrus humoro niuansus, įsimintiną personažą, tačiau visumoje tai truputį dvelkia sintetika, negyvuoju teatru, norint sukelti stilingo, išskirtinio pasakojimo toną, tačiau tas pasakojimo tonas jau išbandytas kine ne vieną kartą ir pačioje istorijoje išskirtinumas tampa eiliniu štampu. Pavyzdžiui, kaip senukas stengiasi pasikarti filmo pradžioje, bet jam nuolat kas nors sutrukdo. Net ir asilui aišku, kad jis to nepadarys ir ši formulė dar kartosis daug kartų, kol kaimynai galiausiai „prisijaukins“ Uvę ir jie taps gerais draugais. Tokia Volto Disnėjaus formulė, kaip pasireiškia žmogiškumas, labai jau sena ir netgi nuvalkiota, tačiau tiems, kuriems patinka šviesios istorijos, kurie tikisi tiesiog smagumo ir truputi gyvenimiškos filosofijos, manau, kad filmas patiks, jeigu patiko prancūzų filmas „Neliečiamieji“, kuris vėlgi pagal panašią formulę pastatytas – senas bambeklis invalido vežimėlyje tampa staiga skrajojančia sielos fėja. Atsivertimo į žmogiškumą galia jau kine patikrinta ir ji šįkart paveikė net pačius „Oskarus“.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb:7.7


Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Tom Tykwer, Johnny Klimek, Reinhold Heil - "Cloud Atlas Sextet" (Debesų žemėlapis)


Sveiki,

Po kelerių metų pertraukos vėlei klausausi šios nostalgiškos melodijos. Brolių, dabar jau seserų Wachowski, tikriausiai vienas labiausiai nuvertintų filmų kino industrijoje „Debesų žemėlapis“, kai kur verčiama kaip ‚Debesų atlasas“, garso takelis. 2012 metais pasirodęs filmas daug kam patiko, nors kino kritikai jį priėmė gana „drungnai“, bet kokiu atveju, filmas išties puikus ir įsimenantis kaip ir „Debesų atlaso sekstetas“. Toji, atrodo, nereikšminga scena, kai aktorė Halle Berry į rankas muzikos įrašų parduotuvėje paima neišskirtinę plokštelę ir staiga tiek jos sąmonėje, tiek visame filme nutiesiama aiški persikūnijimų grandininė struktūra. Išties jaudinantį momentą užpildo šis puikus, subtilus, švelnus ir visoks kitoks garso takelis, kuriuo šiandien ir noriu su Jumis pasidalyti:


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis

Šios dienos daina: Keith Urban - "Blue Ain't Your Color" [žodžiai / lyrics]


Sveiki,

Dar viena daina paskutiniosiomis dienomis manęs nepaliekanti ramybėje yra dabartinio aktorės Nicole Kidman vyro dainininko Keith Urban (g. 1967) daina „Blue Ain‘t Your Color“ – ritminga, lengva ir kartu turinti nuotaikingo baro ir country stiliaus prieskonių daina.

Naujosios Zelandijos atlikėjas savo karjerą pradėjęs 1991 metais, kada savo lėšomis išleido debiutinį albumą. Po to persikėlė į JAV ir tik nuo 1999 metų pradėjo vėl aktyviai reikštis muzikos srityje. Šį atlikėją dažnai regime spaudoje dėl N. Kidman ir dėl antraščių apie jo priklausomybas narkotikams, kuriuos jis, padedamas garsiosios žmonos, įveikė. Šiuo metu atlikėjas dirba televizijoje „American Idiol“ vienu iš teisėju ir per savo karjerą jau išleido devynis solo albumus. Daina „Blue Ain‘t Your Color“ (Mėlyna ne tavo spalva) yra vienas ryškiausių paskutiniųjų trejų metų K. Urban muzikinių hitų, pasirodžiusių 2016 metais. Country stiliaus daina iškopė į pirmąsias pozicijas Amerikoje ir Kanadoje. Amerikoje – dukart platininis, Kanadoje – platininis.

Šįkart pasiklausykime nuotaikingos ir melodingos dviem „Grammy“ apdovanojimams nominuotą dainą. Kas žino, gal ir Jums suteks šiokią tokią nostalgiją:


Žodžiai / Lyrics
"Blue Ain't Your Color"
I can see you over there
Staring at your drink
Watchin' that ice sink
All alone tonight

And chances are
You're sittin' here in this bar
'Cause he ain't gonna treat you right
Well, it's probably not my place
But I'm gonna say it anyway
'Cause you look like
You haven't felt the fire
Had a little fun
Hadn't had a smile in a little while
Baby

Blue looks good on the sky
Looks good on that neon buzzin' on the wall
But, darling, it don't match your eyes
I'm tellin' you
You don't need that guy
It's so black and white
He's stealin' your thunder
Baby, blue ain't your color

I'm not tryna
Be another just
Pick you up
Kinda guy
Tryna drink you up
Tryna take you home
But I just don't understand
How another man
Can take your sun
And turn it ice cold

Well, I've had enough to drink
And it's makin'
Me think that I just might
Tell you if I were a painter I wouldn't change ya
I'd just paint you bright
Baby

'Cause blue looks good on the sky
Looks good on that neon buzzin' on the wall
But, darling, it don't match your eyes
I'm tellin' you
You don't need that guy
It's so black and white
He's stealin' your thunder
Baby, blue ain't your color, no,no no
Mmm. It ain't your color, baby

Mmm, baby.

Blue looks good on the sky
Looks good on that neon buzzin' on the wall
But, darling, it don't match your eyes
I'm tellin' you
You don't need that guy
It's so black and white
He's stealin' your thunder
Baby, blue ain't your color
Blue ain't your color

Mmm. No, no, baby
Come here, baby
Lemme light up your world

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Céline Dion - "That's The Way It Is" [žodžiai / lyrics]


Sveiki,

Šioji kanadiečių atlikėjos Celine Dion daina „That‘s The Way It Is“ kelios dienos kaip be perstojo skamba mano galvoje. Paprastutė daina gal kai kam atrodo net neverta dėmesio, bet kartais paprastume galime išgirsti kokią nors aukštos akimirkos frazę, kuri tave verčia kažin kaip keistai ar net pakylėtai pasijausti. Galbūt panašiai ir su šia daina, kuriai iš esmės anksčiau niekada nesimpatizavau, o dabar – bats! – ir šiandien suskamba visiškai kitaip.

Pirmąkart šį lengva pop daina pasirodė 1999 metais lapkričio mėnesį, pasirodžiusiame rinktinėje geriausių Celine Dion dainų albume kaip naujasis garso takelis ir pagrindinė šio albumo reklaminė daina su vaizdo klipu. Daina sulaukė komercinės sėkmės ir vos tik pasirodžiusi buvo parduota singlo pavidalu puse milijono tiražu. Singlas tapo auksiniu tokiose šalyse kaip Australija, Belgija Vokietija. Platininiu – Švedijoje.

Na, o aš tikriausiai sutiksiu su muzikos kritikais, kurie sakė, kad tai pop muzikos grynuolis, skleidžiantis lengvą šventišką gyvenimo džiaugsmo ir pozityvumo nuotaiką. O mums gi pozityvumo paskutiniu metu, manau, labiausiai ir reikia mokytis priimti per paprastus dalykus.

Pasiklausykite ir pasižiūrėkite vaizdo klipą:


Žodžiai / lyrics
"That's The Way It Is"
Mmm, yeah

I can read your mind and I know your story
I see what you're going through, yeah
It's an uphill climb, and I'm feeling sorry
But I know it will come to you, yeah

Don't surrender 'cause you can win
In this thing called love

When you want it the most there's no easy way out
When you're ready to go and your heart's left in doubt
Don't give up on your faith
Love comes to those who believe it
And that's the way it is

When you question me for a simple answer
I don't know what to say, no
But it's plain to see, if you stick together
You're gonna find a way, yeah

So don't surrender 'cause you can win
In this thing called love

When you want it the most there's no easy way out
When you're ready to go and your heart's left in doubt
Don't give up on your faith
Love comes to those who believe it
And that's the way it is

That's the way it is

When life is empty with no tomorrow
And loneliness starts to call
Baby, don't worry, forget your sorrow
'Cause love's gonna conquer it all, all

When you want it the most there's no easy way out
When you're ready to go and your heart's left in doubt
Don't give up on your faith
Love comes to those who believe it
And that's the way it is

When you want it the most there's no easy way out
When you're ready to go and your heart's left in doubt
Don't give up on your faith
Love comes to those who believe it
And that's the way it is

That's the way it is
(that the way it is)
That's the way it is, babe
(that the way it is)

Don't give up on your faith
Love comes to those who believe it
And that's the way it is.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Eckhart Tolle apie protą, ego ir teisingumo įsitikinimą


Sveiki,

Beskaitydamas E. Tolle knygą „Naujoji žemė“ negaliu nepasibraukti kai kurias svarbias eilutes ir nepasidalyti su Jumis. Vienas iš tokių citatų yra tikriausiai susieta su manimi pačiu. Juk taip dažnai jaučiuosi tiesiog iš pagrindų teisus ir tuo net neabejoju, tačiau, kaip sako E. Tolle, tai tėra ego ir proto sudaryta galimybe patikėti teisingumu kaip įsitikinimo iliuzija.

Juk taip dažnai ir būna, kad besijausdami teisūs imame kitus jeigu ne niekinti, tai bent žiūrėti iš aukšto, jausdamiesi viršesni. Iš esmės taip ir veikia ego – per savivertės stiprinimą materialiais arba įsitikinimų būdais. Būti teisiu, kai esi sąmoningas, nebėra jokios prasmės, nes toji teisuolio įrodinėtojo pozicija tėra tik iliuzija, sukurta tapatybės dalis, kuri nutolina žmogų nuo jo esmės.

Jūsų Maištinga Siela

2018 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Šios dienos citata: Osho apie kūrybos procesus ir jausmą (kūrybingumas, kūrybiškumas)


Sveiki,

Šįkart dalijuosi indų dvasininko ir išminčiaus Osho (1931-1990) citata iš knygos „Kūrybiškumas: vidinių galių išlaisvinimas“. Šio mokytojo mokytojas jau plačiai pasklidęs po pasaulį, daug mokslo darbų ir žinių išversta ir į lietuvių kalbą. Žiūriu, kad jo mintys apie kūrybą absoliučiai nesikerta su kitomis dvasinėmis žiniomis.

Puikiai žinau, ką reiškia „įkristi“ ir pasiduoti kūrybiniam darbui, kai prarandi save, o po to visko jautiesi kažin koks ištuštėjęs, netgi ne visai patenkintas galutiniu rezultatu, tačiau teisingai sako Osho, kad visgi kūrybiškuosius žmones vedžioja aukštesnioji jėga, todėl natūralu, kad toms jėgoms pabaigus darbą, lieka šioks toks slogutis, bet ir tuo dievišku slogučiu galima mėgautis. Mėgautis kiekviena akimirka čia ir dabar.

Jūsų Maištinga Siela