Klaipėdos pilies teatras: Klaipėdos pilies teatrui – 40 metų (skrajutė, spektakliai, aktoriai ir režisieriai)

Ketinu aplankyti kelis spektaklius iš Klaipėdos pilies teatro repertuaro spektaklius. Teatras šį ankstyvą pavasarį švenčia 40-ąjį savo gyvavimo jubiliejų. Vieno spektaklio metu prie įėjimo pasitiko venecijietiško stiliaus teatrinė inscenizacija, tad nuotraukomis dalijuosi su Jumis.

 

Klaipėdos pilies teatras, įkurtas 1985 m., yra svarbi Klaipėdos kultūros dalis. Iki 1995 m. teatras veikė kaip studija Liepų gatvėje. Jo įkūrėjas – režisierius Alvydas Vizgirda. Teatras garsėja savo profesionaliais sceninio meno spektakliais ir gatvės renginiais.

 

Per daugiau nei 30 metų kūrybinės veiklos teatras pastatė per 60 spektaklių ir surengė šimtus renginių Lietuvoje bei užsienyje. Teatre dirba dvi trupės: profesionali sceninio meno ir gatvės renginių trupė. Gatvės vaidinimuose ir renginiuose dalyvauja gausi muzikantų, šokėjų ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos studentų grupė.

 

Nors Klaipėdos pilies teatras yra palyginti jaunas, Klaipėdos miesto teatrinė istorija siekia XVIII a. Klaipėdoje veikė įvairūs teatrai, o dabartinis Klaipėdos dramos teatras yra vienas seniausių teatrų Lietuvoje.

 

Šiuo metu Klaipėdos pilies teatras yra įsikūręs Žvejų rūmuose.

Maištinga Siela

Metų knygos rinkimai 2024: knygų sąrašai, kategorijos ir nominantai (geriausios 2024 metų lietuviškos knygos, literatūra)

 

Knygos paaugliams

 

Justina Kapeckaitė, dailininkas Paulius Uziela, „Tyroji Aušra“, išleido „Nieko rimto“;

Aušrinė Tilindė, iliustruotoja Roberta Railaitė, „Šiurpnakčio istorijos“, išleido „Alma littera“;

Rebeka Una, iliustruotoja Lena Klyukina, „Paskutiniai vaikai“, išleido „Nieko rimto“.

 

Knygos vaikams

 

Eglė Jasė, iliustruotoja Julija Račiūnaitė, „Kamandosė“, išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“;

Rūta Kačkutė, iliustruotojos Eglė Rudžionytė-Meškėlienė, Reda Tomingas, „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“, išleido „Alma littera“;

Vytautas V. Landsbergis, iliustruotoja Dalia Karpavičiūtė, „Pūkis ir kėkštas“, išleido „Dominicus Lituanus“;

Paulius Norvila, iliustruotoja Patricija Bliuj-Stodulska, „Tėčio Marselio liežuvis“, išleido „Baltos lankos“;

Paulius Norvila, iliustruotoja Salvija Vaičikonytė, „Išprotėję eilėraščiai“, išleido „Nieko rimto“.

 

Poezijos knygos

 

Austėja Jakas, „Mėlynieji malonumai“, išleido Baziliskas 

Jurgita Jasponytė, „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 

Mindaugas Nastaravičius, „Antra dalis“, išleido Tyto alba 

Tomas Petrulis, „Daikto kūnas“, išleido Baziliskas 

Vytautas Stankus, „Renkant kaulus“, išleido Baziliskas

 

Prozos knygos

 

Ieva Dumbrytė, „Negrįžtantys“, išleido Kitos knygos 

Mykolas Sauka, „Kambarys“, išleido Odilė 

Ieva Marija Sokolovaitė, „Pozuotoja“, išleido Baziliskas 

Kotryna Zylė, „Mylimi kaulai“, išleido Aukso žuvys 

Darius Žiūra, „Diseris“, išleido Kitos knygos su Vilniaus dailės akademijos leidykla 

 

Negrožinės knygos

 

Viktorija Daujotytė, „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 

Donaldas Kajokas, „Leistinas privatumas. Dienoraščiai: 1979–1999“, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 

Jolita Mulevičiūtė, „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas 

Rūta Oginskaitė, „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, išleido Inter se 

Arūnas Streikus, „(Ne)meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“, išleido Naujasis židinys-Aidai  

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kitoks žmogus" / "A Differen Man"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Šiemet man kaip niekad nesiseka su Kino pavasario atrinktais pagrindiniais filmais, man daugelis iš jų antraeiliai, lengvai pasimirštantys, gal dėl to daug tikėjausi iš kino kritikų labai gerai įvertinto amerikiečių režisieriaus Aaron Schimberg filmo „Kitoks žmogus“ (angl. A Different Man) (2024).

 

Istorija pasakoja apie Edvardą, kuris turi itin didelę veido deformaciją, todėl nuolat kenčia nepažįstamųjų užgaules ir baugias reakcijas. Vieną dieną į daugiabučio namo gretimą butą įsikrausto jauna mergina, kuri itin draugiškai elgiasi su juo. Suvokdamas, kad negalėtų turėti ilgalaikių santykių dėl to, kad yra toks, koks jis yra, jis nusprendžia pabandyti naująsias gydimo galimybes ir kaip nors panaikinti deformacijas. Galiausiai po injekcijų jam ima luptis veido oda ir jis kaip koks Bjaurusis ančiukas iš tikrųjų tampa visai simpatišku vyruku... Filmas veikia paradoksaliai, nes tapęs normaliu kaip ir visi, jis staiga nebetenka aplinkinių susidomėjimo, jo kaip aktoriaus karjera pas buvusią draugę dramaturgę irgi pakimba ant plauko, kai pagrindinį vaidmenį nugvelbia analogiškai kitas deformuotas vyrukas, kuriam jis jaučia tiek profesinę, tiek moterų dėmesio pavydą.

 

Filmas nekomercinės tekstūros ir kiek priminė kelių filmų miksus, t. y. „Substancijos“ ir  Peter Bogdanovich 1985 metų dramą „Kaukė“, kurioje nusifilmavo dainininkė Cher. Esama ir David Lyncho „Drambliažmogio“ sugestijos. Apskritai sakant, filmo pasakojimo tonas primena mistinius 9 dešimtmečio filmus, toks neskubus ir mąslus susitelkimas į pasakojimo fantastinę psichologinę dramą išties primena D. Lyncho tam tikras kino artikuliacijas, dvelkia lengvas humoras, kokį galėjome matyti ir „Tvin Pykso miestelyje“. Nepaisant viso filmo tono, kitoniškos režisūros, man filmas nepatiko. Neįtikino nė istorija, nepatiko ir kiek primityvoka didaktinė alegorija: tik netekęs savo išskirtinumo, kurį žmogus jautė kaip naštą, jis iš esmės netenka ir savo unikalumo. Atvirkštinė „Substancijos“ prasminė potekstė, kuri jau seniai įvairiom formom išbandyta.

 

Sebastianas Stanas filme „A Different Man“ atlieka sudėtingą Edvardo vaidmenį, kuris po veido operacijos susiduria su tapatybės krize ir pripažinimo troškimu. Šis vaidmuo aktoriui tapo dideliu iššūkiu, reikalaujančiu fizinių transformacijų ir gilaus psichologinio įsigilinimo. Filme nagrinėjamos aktualios temos apie išvaizdos kultą ir socialinę atskirtį, o tai suteikia aktoriui galimybę atkreipti dėmesį į šiuolaikinės visuomenės problemas. Šis vaidmuo Sebastianui Stanui reiškia ne tik profesinį augimą, bet ir galimybę prisidėti prie svarbių socialinių temų nagrinėjimo. Filme netikėtai pasirodo ir norvegų aktorė Renate Reinsve, kuri atliko puikų vaidmenį šių metų Kino pavasaryje rodomame filme „Armandas“.

 

Žinau, kad daugeliui visgi filmas patiko ir net kai kuriuos labai rimtai įtraukė, tačiau galbūt būtent lėlių teatro principu komponuojamos scenos, pvz., per reabilitaciją Edvardas paduria savo kur kas fiziškai pranašesnį kineziterapeutą, atrodo, kaip koks „Žvaigždžių karų“ nesąmoningas epizodas. Visgi, kaip sakiau, filmas yra alegoriškas ir viskas labai sąlygiška, tad logikos su tikrove nereiktų ieškoti, reiktų vertinti režisieriaus sukurtas veikėjų psichologines kaukes kaip idėjas ir kaip jos koreliuoja aiškiai suformuotomis didaktinėmis tezėmis. Man sunkokai sekėsi mėgautis šiuo filmu, tačiau suprantu jo įvertinimus.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Leidiniai: "Šiaurės Atėnai", "Nemunas", "Literatūra ir menas" (Dalia Staponkutė "Vivat Regina!")

 

Sveiki,

 

Tik vasario mėnesį,

Gerokai jau atslūgus šventėms,

Sumirksėjau

Tyrinėdamas pirkinių čekį.

 

Nuo kada „Nemunas“ už 7 eurus?

 

Kada? Kada? Kada?

 

Kultūrinė spauda ir vėl pabrango.

Kaip sviestas, margarinas, grybai, uogos.

 

Kaip ir bilietai į Kino pavasarį,

Vilniaus viešasis,

Kaip ir paukščių dainos medžiuose,

Kaip ir viskas šiam pasauly.

 

Jau pabrango.

 

Tik kad ne vienodai.

Už kiaulienos kilogramą sumokėjau 3,50.

Už „Literatūra ir meną“ – 4 eurus.

(Dar euras ir bus tiek, kiek pernai dar gruodį

Kvadratinė „Nemuno“ plytelė).

 

Prabangioj šaly –

Prabangi kultūra,

Tik ją rašantys ir kuriantys

Kaip už kiaulienos paršą.

 

Maištinga Siela

Laikraštis "Šiaurės Atėnai", Jeanette Winterson knyga "Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai"

 

Sveiki,

 

Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai.

Atėnai – ne vieninteliai Atėnai.

Yra dar Šiaurės Atėnai.

 

IKI parduotuvėje.

Ant nukainuotų knygų stirtos.

 

Po Šiaurės Atėnais – Heraklis,

Multiplikacinis ir mažamečiams.

 

Kultūra sluoksniuojasi

Kaip biskvito pyragas.

 

Kaip savaitgalinė Pompėja:

Čekiai ir sąskaitos,

Laikraščiai ir paraštės,

Nukarpyti nagai,

Nulankstyti romanų krašteliai,

Agurkėliai ir „Orbit“ –

 

Šiaurės Atėnai,

Aišku, jeigu norit.

 

Maištinga Siela

Filmas: "Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino" / "Bridget Jones: Mad About the Boy"

 

Sveiki,

 

Iš esmės esu Bridžitos Douns ekranizacijų mėgėjas, nors nė vieno rašytojos Helen Fielding romano neprisiverčiau perskaityti ir tikriausiai šiame gyvenime to jau nebepadarysiu, tačiau lengvai esu sužiūrėjęs pirmąsias tris šios serijos filmus, tad pasidaviau ir ketvirtajai „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“ (angl. Bridget Jones: Mad About the Boy) (2024). Helen Fielding pirmąkart knygą apie Bridžitą Džouns išleido 1996 metais, o ketvirtoji dalis pasirodė 2016 metais. Tam tikra prasme, ji padarė revoliuciją populiariosios literatūros žanre, vaizduodama linksmai nevykėlę, kuri bando visada susitvarkyti savo gyvenimą.

 

Tikriausiai neriekia pristatinėti Bridžitos Džouns, ji daugeliui, kas matė, tikriausiai tampa suaugusiųjų „Vienas namuose“ reikalu, nusivylusių namų šeimininkių, vienišų merginų ir mamų klasikų klasika. Visgi, matyt, būsiu šiek tiek užaugęs, nes, tiesą sakant, šiuo paskutiniu filmu, kuris bene geriausiai įvertintas kino kritikų, man nelabai įtiko. Istorija pasakoja apie jau nebe pirmos jaunystės Bridžitą Džouns, kurios vaidmenį atlieka ta pati Renée Zellweger. Akivaizdu, jog filmas suka link amžiaus skirtumų problematikos. Senstelėjusios mamos traktuojamos kaip „nurašytos“ iš tinderių sąrašų, nebeseksualios, išvargusios ir nebevertos sekso. Tačiau Bridžitai visi kvaršina maniakiškai galvą dėl to, kad ji pagaliau po mylimojo netekties turi užmegzti santykius. Neįtikino tas perspaustas artimųjų draugų raginimas Bridžitai be perstogės dulkintis, bet iš kitos pusės – tai stereotipai, viešieji spaudimai iš aplinkos būti „normaliai“ kaip ir visi. Grumdamasi su buitimi ir zyzliais dviem vaikais Bridžita pagaliau grįžta į darbą, užmezga trumpalaikius santykius su kur kas jaunesniu gražuoliuku, tačiau jaučia, jog gyvenimas neturėtų būti toks, koks jis yra...

 

Manau, Bridžita šioje dalyje, nors ir elgiasi iš dalies infantiliai, tačiau filmo kūrėjai suteikė šiokios tokios jau brandos. Filmas nebuvo toks jau linksmas ir juokingas kaip prieš tai buvusios dalys, stokota komiškų situacijų, daugiau dėmesio skirta Bridžitos motinystės problemoms, skausmui dėl netekties, bandymui vėl socialiai kibti į darbus, nevengiant patetiškų siužetinių jau nusibodusių sprendimų, pvz., ištęstų ilgą scenų sningant, kai ji lūpomis įsisiurbia sūnaus mokytojui į burną arba ilgos ašarėlės, kai sūnelis padainuoja dainelę mokyklos scenoje. Nelabai priimu tų atsikartojančių klišių, formų ir schemų, jau matytų ir kurtų popsiniame kine prieš daugybę dešimtmečių, tačiau, manau, kad filmas daugeliui suveiks kaip nostalgiška tąsa tos frančizės, kuris prasidėjo labai seniai (t. y. nuo 2001 metų, kai pasirodė pirmoji dalis). Man filmas buvo, tiesą sakant, nuobodokas ir tiko kelios įdomesnės komiškos vietos, kur galėjau paprunkšti, visgi filmas iš komedijos nuėjo labiau į melodramos žanrą su paverkšlenimais ir šiokiu tokiu gyvenimišku apmąstymu, nestokojant šablonų ir klišių.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurki: 72/100

IMDb: 6.7

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Abor & Tynna - Baller [žodžiai / lyrics] Eurovision 2025 Germany

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Dar viena šių metų Eurovizijos, kuri, sakyčiau, man patiko, nes tikriausiai ir vėl šiek tiek neatitinka šio konkurso formato, bet ir netampa pajuokos objektu. Abor & Tynna – tai duetas, kurį sudaro brolis ir sesuo. Jų muzika apibūdinama kaip pop, hiphopo ir elektroninės muzikos mišinys. Duetas išgarsėjo Vokietijoje, o jų pasirodymas nacionalinėje Eurovizijos atrankoje su daina „Baller“ sulaukė didelio susidomėjimo. 2025 m. jie atstovaus Vokietijai Eurovizijos dainų konkurse.

 

Abor & Tynna – tai duetas iš Austrijos, kurį sudaro brolis ir sesuo: Atila (g. 1998) ir Tiundė Bornemisa (g. 2000). Duetas susiformavo 2016 m. ir jau spėjo išgarsėti ne tik Austrijoje, bet ir Vokietijoje. Duetas daugiausiai savo kūrinius prodiusuoja Berlyne, tad natūralu, kad jie atstovaus Vokietijai Eurovizijos dainų konkurse. Dueto kilmė siejama su Rumunija ir Vengrija, o jų ankstyvąją muzikinę patirtį stipriai nulėmė tėvas, violončelininkas iš Vienos filharmonijos.

 

Žinote, kuo man patiko ši daina ir pasirodymas? Ogi tai, ką pamačiau, manding, neturi jokios aiškios struktūrinės sceninės choreografijos, nes mergina tiesiog laisvai „taškosi“ scenoje ir plaikstosi plaukais bei dainuoja elektroninę, labai įsimenančią melodiją, pagal kurią norisi irgi taip nevaržomai judėti. Manau, jog tai puiku, sakyčiau, tai šioks toks pasipriešinimas tai struktūruotai, teatralizuotai ir į šou pasirodymus surežisuotai Eurovizijos dainų daliai, kuri dažnai balsus pritraukia dėl efektų, o ne dėl paties atlikėjo charizmos, laisvės ir dainos. Manau, jog „Baller“ taps vienu mėgstamiausiu šio sezono kūriniu.

 

Abor & Tynna – Baller

[lyrics / žodžiai]

 

Ich baller' Löcher in die Nacht

Sterne fall'n und knall'n auf mein Dach

Es tut noch bisschen weh, wenn ich dich wiederseh'

Aber ich komm' nie wieder, egal was du mir sagst

Ich baller' Löcher in die Nacht

Sterne fall'n und knall'n auf mein Dach

Es tut noch bisschen weh, wenn ich dich wiederseh'

Aber ich komm' nie wieder, egal was du mir sagst

 

Kreidesilhouetten auf dem Trottoir

Zwischen uns ein Tatort wie bеi CSI

Hast „Baby, tut mir leid“ gesagt zum erstеn Mal

Hätt wissen soll'n, dass das das Ende von uns war

 

Du setzt 'n Punkt nach dem Satz, als hättst du mich nie gekannt

Also wechsel' ich Parfums und kauf' mir neues Gewand

Ich krieg' wieder diesen Drang, ich will den Weltuntergang

Ha, ich glaub', das war's, I shoot for the stars

 

Ich baller' Löcher in die Nacht

Sterne fall'n und knall'n auf mein Dach

Es tut noch bisschen weh, wenn ich dich wiederseh'

Aber ich komm' nie wieder, egal was du mir sagst

Ich baller' Löcher in die Nacht

Sterne fall'n und knall'n auf mein Dach

Es tut noch bisschen weh, wenn ich dich wiederseh'

Aber ich komm' nie wieder, egal was du mir sagst

See upcoming pop shows

Get tickets for your favorite artists

You might also like

Abor & Tynna - Baller (English Translation)

Genius English Translations

Bara Bada Bastu

KAJ

C’est La Vie

Claude

 

Ich seh' die Sternensplitter auf meiner Haut wie Glitzer

Hab' gelernt, was mich nicht killt, macht mich nur schicker

Würdest du für mich immer noch 'ne Kugel fang'n?

Weil deine Waffe ist jetzt in meiner Hand

 

Ich setz' 'n Punkt nach dem Satz, als hätt ich dich nie gekannt

Und dann wechsel' ich Parfums und kauf' mir neues Gewand

Ich krieg' wieder diesen Drang, ich will den Weltuntergang

Ha, ich glaub', das war's, I shoot for the stars

 

Ich baller' Löcher in die Nacht

Sterne fall'n und knall'n auf mein Dach

Es tut noch bisschen weh, wenn ich dich wiederseh'

Aber ich komm' nie wieder, egal was du mir sagst

Ich baller' Löcher in die Nacht

Sterne fall'n und knall'n auf mein Dach

Es tut noch bisschen weh, wenn ich dich wiederseh'

Aber ich komm' nie wieder, egal was du mir sagst

 

Ich baller', la-la

Ich baller', la

La-la-la-la-la-l

 

Maištinga Siela