Sveiki visi,
Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Amžinybė“ (Restless) (2011
m.), pastarasis dalyvavo ir Kanų kino festivalyje, tai iš esmės tikėjausi
kitokio lygio iš šios dramos su romantiškumo prieskoniais, bet tiesą sakant,
šiek tiek nusivyliau, nes juosta pasirodė tokia vidutiniška. Filmo siužetas
mirtinai jau nuvalkiotas ir, net sakyčiau, atsibodęs – įsimyli du jaunuoliai,
mergina serga vėžiu ir belieka laukti, kol sergančioji galiausiai gaus galą.
Filmas kažkodėl nė kiek nesujaudino, nors buvo visai smagu žiūrėti, bet
tikėjausi kur kas daugiau...
Veikėjai man pasirodė iš pradžių netgi įdomūs, tokie žargoniškai tariant „paplaukę“,
vienas mato vaiduoklius, kita kliedi apie paukščius, lankosi kapinėse ir pan.
Įdomūs personažai ir jų pomėgiai, tačiau laikui bėgant iš jų nieko nebelieka,
jie tampa vienodi, statiški, jų dialogai šabloniški, o charakteriai susilieja.
Manau, kad kylančioji Mia Wasikowska atliko vidutinišką vaidmenį – gaila jos
nurėžtų ilgų plaukų, atrodė visą filmą nepaprastai sveika ir gyvybinga, kaip
sergančioji vėžiu. Enocho personažas, kurį atliko Henry Hopper‘is irgi manęs
neįtikino, pasirodė toks dirbtinis, statiškas, vidutiniškas ir blankus... Taip,
filme yra įdomybių, mirusio japono vaiduoklis, keisti bendravimo ir vienas kito
išjautimo niuansai, tačiau viskas kažkaip praplaukė ir didesnio užtaiso
nebeliko. Manau, viską slopino noras dramą išlaikyti romantiškumo gniaužtuose,
kas iš esmės subanalino kino filmą ir priminė ištisas virtines filmų – „Saldus
lapkritis“, „Įsimintinas kelias“ ir t.t.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą