Filmas: "Marta Mersi Mei Merlen" / "Martha Marcy may Marlene"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą su labai žiauriai, bent jau man, nepatogiu pavadinimu „Marta Mersi Mei Merlen“ (Martha Marcy May Marlene) (2011 m.). Šis filmas visai netyčiomis įkrito į mano filmų repertuarą ir pelnytai džiaugiuosi, kad įkrito, nes praleidau geras kupinas keistos psichologinės įtampos valandas. Filme pasirodo garsiųjų dvynukių Olsen‘ų jaunėlė sesuo Elizabeth Olsen, kuri, dievaži, ne taip kaip vyresnėlės, iš tikrųjų sužavėjo ir atliko itin sudėtingą, įdomų ir įtaigų jaunos merginos vaidmenį, kuri papuola į keistą sektą, joje ji „atiduodama“ kaip ir visos čia atkeliavusios merginos į vieno vyro seksualinių geidulių guolį, o baisiausia, kad mergina jį įsimyli ir galvoja, kad tai yra normalu, jog tokia yra meilė, pagrįsta pasitikėjimu, kai tau plaunamos smegenys, bet mergina pabėga pas savo seserį, kuri turi susikūrusi mums įprastą gyvenimą, tačiau ten ji jaučiasi kaip beždžionė tarp žmonių ir viską daro ne taip, kaip reikia, yra netaktiška, nedrovi, nekultūringa, tačiau mergina slepia paslaptis iš sektos...

Iš tikrųjų labai gražiai surėdytas filmas, tiek siužeto struktūra, laikų sumaišymas, tikroviškumas, emocinė įtampa, kurie leidžia pasinerti į visiškai svetimą gyvenimą ir juo gyventi, patirti net prisilietimus. Filmą be jokios abejonės laikyčiau stipriu, kuriame mažai Holivudui būdingų mechanizmų, panašių filmų jausenas buvau apčiuopęs „Vinterio kaulai“, „Tyrenozauras“, „Antroji žemė“ ir pan. Pasikartosiu, kad patiko Olsen vaidyba, ši aiškiai perspjovusi abi sesutes, kurių paskutinių metu nebematau jokiose komedijose, sugebėjo užsitarnauti geros aktorės vardą ir, regis, dabar skinsis kelią į karjerą tik rimtuose filmuose, tai ir gerai, to jai ir linkiu. Didelis maladiec režisieriui, operatoriui. Man asmeniškai svarbiausia, kad siužetas suderintas su jausena, kurią galimą apčiuopti, išgyventi. Šįkart filmas teikė per heroję ir baimę, ir nerimą, ir pavydą, ir stiprybę... Tiesa, filmo pabaiga šiek tiek netikėta, nes taip įsižiūrėjau, kad „pliūkšt“ ir pasipylė raidės, pagalvojau, gal blogą kino versiją žiūriu – be pabaigos, bet po to suvokiau, kad tokia ir turi būti pabaiga – tai ne klausimų, bet nuojautų pabaiga, o ji visada tokiuose filmuose pasitvirtina.  

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela,