Filmas: "Kvailių namai" / "Dom Durakov" / "House of Fools"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Kvailių namai“ (Dom Durakov) (House of Fools) (2002 m.). Taigi Andrei Konchalovsky filmą esu matęs labai seniai, jis vadinosi „Odisėjas“ (1997 m.), jį kaip kokį stebuklą, kiek pamenu, rodydavo TV3 kanalas. Pamenu, kaip susisėsdavome ir žiūrėdavome, nes labai patiko antikiniai pasakojimai. „Kvailių namai“ – tai visiškai, totaliai skirtingas filmas, net nepasakyčiau, kad tai to paties režisieriaus darbas. Tiek tematika, tiek pats braižas. Be to, filmas buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio šalių kino filmas. Galiu pasakyti tik tiek, kad iš esmės vengiu ruso kino, na, išskyrus pačius klasikus, tačiau šis filmas išties pasirodė originalus, šarmingas – tikriausiai daug to pridėjo slavų kalbėsena.

Trumpai apie filmą galimą pasakyti taip: „Kažkur Čečėnijoje, name už aukštos tvoros, gyvena labai keista kompanija: nykštukas Karluša, totorius Ali, čečėnas Machmudas, gėjus Goga, amžina disidentė Vika, kreivakojis korėjietis Kimas, armėnas Goga, žydė “baba” Vera, idiotas, pravardžiuojamas Fuko, ir rusaitė Žana, kuri įsivaizduoja esanti garsiojo dainininko Brajano Adamso sužadėtinė.

Žmonės su psichine negalia ramiai ir nuobodžiai stumia savo dieneles. Tačiau vieną gražią dieną viskas pasikeičia – į namą įsiveržia čečėnų kariai. Gydytojai išbėgioja, o ligoniai pagaliau pajunta, kas iš tiesų yra laisvė. Tik ir vėl ja džiaugiasi neilgai. Totorius Ali ima valdžią į savo rankas.

Bet ir gerai – ligoniai pamaitinti, vaistai surūšiuoti. Čečėnai jų neskriaudžia. O vienas netgi pamilsta kvailiukę Žaną. Ji taip pat neabejinga Achmedui. Žana vieną naktį netgi būna neištikima savo sužadėtiniui Brajanui Adamsui.

Deja, romanas trunka neilgai. Rusai puola ir čečėnai traukiasi. Grįžta gydytojas Iljičius ir kartu – sena tvarka. Bet ją ir vėl sutrikdo kariai – šįkart rusai. Jie ieško čečėnų.

Vienas jų – Achmedas, apsimetęs ligoniu. Ar lengva apsimesti kvailiu? Ar gydytojai jo neišduos? Ar ligoniai neprasitars? Beje, teigiama, kad filmas sukurtas remiantis tikra istorija…

Garsiojo rusų režisieriaus Andrejaus Končialovskio filmas pasakoja apie karą Čečėnijoje. Tiesa, kiek neįprastai ir kiek su lietuvišku prieskoniu – filme vaidina Jonas Baublis ir kino bei teatro metras Vladas Bagdonas, o viena iš filme ištartų frazių - “Lietuvaitės kietesnės už bet kurį džigitą” – pretenduoja tapti aforizmu.“

Na, kad filmas iš ties geras, įrodo dar ir tai, kad filmas yra pelnęs didikį žiūri prizą Venecijos kino festivalyje. Man patiko ta keista melancholiška filmo atmosfera, kas be ko – puikus garso takelis, bepročių filosofija, jų elgesys, akordeonu grojanti mergina, kuri mato tai, ką nori matyti. Nors aplinka atrodo pakankamai rusiška „karinė atmosfera“, bet esu pastebėjęs, kad rusų kine yra gili žymė kalbėti tiek literatūroje, tiek kine apie psichiškai nestabilius žmones, parodyti juos tokius kvailai nekvailus... Šiaip scenų buvo ir tokių patetiškų – tas žiūrėjimas pro langą į traukinį, nuolat išnyrantis amerikiečių dainininkas Brajenas Adamas. Gal ir gražu, nieko nesakau, visai įdomi idėja. Tik iš pradžių man pasirodė perdėti tie bepročiai, bet kaip žiūri filmą, susigyveni su jais, pripranti prie jų charakterių ir jie tampa natūraliais kaip ir paprasti žmonės.

Siūlau pasižiūrėti šį filmą kitokio filmo mėgėjams, kuriems patinka originalios dramos, istorijos su dramatizmo ir labai sakingo humoro derinukais. Tikrai filme yra ką vertingo pamatyti, juolab, kad ten sušmėžuoja ir mūsų šalies aktorių.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 7. 2 

Jūsų Maištinga Siela,