Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Vairavimo pamokos“ (Driving Lessons)
(2006 m.). Šįkart filmas nukelia mus į Britaniją ir vedžioja po Edinburgą ir
mažo miestelio gatves ir likimus. Netikėto ir galbūt visai tikėto britiško humoro
prisodrinta pasaldinta drama apie vaikinuko ir pagyvenusios moterytės gyvenimo
džiaugsmus ir vargus. Kur aš tai mačiau? Ak, taip, filmas prancūzų „Neliečiamieji“
buvo kažkuo panašus – kažkas kažko nebegali, neįgali, kažkas kažkam padeda,
įspiria į užpakalį ir išvelka į laimingo gyvenimo vėžias. Šiaip pati filmo
idėja sena kaip visas pasaulis. Šiek tiek atgyventa, bet nepaisant to, kažkodėl
vis tiek filmą gan smagiai sužiūrėjau, juolab, kad čia netikėtame amplua
sutikau Laura Linney, „Hario Poterio“ tirados žvaigždutę Rupert Grint bei britų
aktorę Julie Walters, pastaroji taip pat vaidinusi Poteriuose.
Šiaip puikūs aktoriai, smagu juos ir vėl pamatyti. Nepasakyčiau, kad filmas
jau kažkoks smaragdas ir jį būtina pamatyti, ne, toli gražu ne – balansuojantis
tarp savito pramoginio ir pusiau rimto filmo, manau, labai tiks vidutinio kino
žiūrovų skoniui, kuriam patinka švelnesnis humoras, svarbus pasakojimo
siužetas, kad būtų įdomus su pagraudenimais ir pasijuokimais. Nieko nesakau,
kartais visai sveika tokius pažiūrėti, be to, man irgi visai patinka.
Keistas, bet labai britiškas siužetas neleis jums nuobodžiauti. Tai dar
vienas filmas, kuris kažkaip neigiamai parodo religingumo guzą. Toks jausmas,
kad filmuose labai gerai „sudubasinti“ religinį auklėjimą, bet tiek to,
tebūnie. Man tik labai jau toks nesimpatiškas pasirodė Ruperto Grinto kuriamas
personažas. Suprantu, persisunkęs religinių kanonų, snobiškas, poetiškai
melancholiškas, tačiau kažkoks keistas... Labai jau vienpusiškas, truputį
statiškas, o senyvą atgyvenusią aktorę vaidinanti Julie Walters buvo kaip
dinamitas, per daug teatrališka. Šiaip filme trūksta natūralumo, viskas kažkaip
jau „sumesta“ ant nuotykinio žanro stogo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą