Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti suomių režisieriaus Aki Kaurismaki filmą
„Mergaitė iš degtukų fabriko“ (1990 m.). Jau klasika tapęs suomių filmas ir jo
aikštingasis režisierius, kuris turėjo savo susikurtą filmo strategiją ir
kanonus. Anot A. Kaurismaki filmas negali būti ilgesnis nei 90 minučių, todėl
visi jo filmai nesiekia nė 70 minučių ir per juos įvyksta koks nors įdomus ir
lemtingas įvykis, kuris pakeičia herojų gyvenimus. „Mergaitė iš degtukų
fabriko“ taip pat toks pasakojimas, apimantis 65 minutes. Iš pradžių šis
klasikinis filmas atrodo nuobodokas, netgi „tarybiškai“ varginantis –
neturtinga mergina, saugoma it vergė griežtų ir puritoniškų tėvų, paslysta ant
banano žievės ir „susigadina“ sau gyvenimą.
Tikiu, kad toks filmas savu laiku ir savoje režisūrinėje skalėje turėjo
būti įvertintas tikrai stipriai ir įtaigiai, tačiau man žiūrėjosi kažkaip
vidutiniškai ir filmo dabar suomišku šedevru nepavadinčiau, tačiau kaip
klasikinis filmas turi savo žavesio – jaučiama ryški 1990 dvasia – ištampyti
megztiniai, šukuosenos, šokiai pokiai, paprastos ir drovios svajonės, kad tave
kas nors pašokdintų... Argi daug reikėjo? Turi darbo, degtinės, mėlyną
žiguliuką, vaikų ir užtenka. Toks paprastas buvo, atrodo, gyvenimas... Tačiau
ar jis toks paprastas nekaltai merginai iš degtukų fabriko, kuri įsijautusi į
nuskriausto likimo vaidmenį ryžtasi išties neįtikėtinam ir sunkiai suvokiamam
žingsniui – kerštui. Netikėtas siužeto finalas ir mergaitė „su nagiukais“ tampa
išties šio filmo arkliuku. Na, o jei nepatiks ir tai, tai bent pažiūrėsite,
kaip anksčiau Suomijoje būdavo gaminami degtukai – aš pats pirmą kartą pamačiau
ir nustebau.
Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą