Niekas nenorėjo mirti rudenį...

Sveiki,

Žinot, iš kur žinau, kad ateina ruduo? Taip, tas pats, apie kurį kasmet vis kalbu ir apkalbėti negaliu. Kas žino, gal šis ruduo... paskutinis. O gal tik milijonas iš kitų rudenų, kurie ateina ir kaip plėšrūs dinozaurai man į gerklę įsikanda ir velka iki pavasario lygiadienio. Nežinau, bet dažniausiai man gaila vasaros... Gaila ir pavasario, ir jau dabar, jau dabar noriu, kad dienos ilgėtų, o netrumpėtų, jau dabar noriu, kad šiltų, o ne vėstų... Dabar. Įsivaizduojate, ką reiškia dabar aplenkti Kalėdas, pusnis, lietų, lapų kritimą? Viso to nenorėti, nebeturėti ir vėl gyventi iš naujo?

Iš kur atpažinau rudenį? Iš to kaip kambaryje sulėtėjo kelios musės, lyg būtų apspangusios, pasenusios, jas dabar lengva sugauti rankomis. Tai rudens simptomas. Ir kvapai. Žinoma, salsvi, drėgni, vėsūs kvapai, lyg į namus smelktųsi drėgmė su pelėsiais.

Jeigu pernai draugavau su rudeniu, tai šiemet jo visai nenoriu. Nenoriu...

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com