Sveiki,
Pagaliau ir aš pamačiau vieną svarbiausių lietuvių kino industrijoje įvykių
per paskutinius metus – filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ (2011 m.). Iš tikrųjų,
kaip ir tikriausiai daugelis, filmą žiūrėjau todėl, kad jis „Made in
Lithuania“, kitaip sakant, pasidomėjau savos šalies produkcija, gal labiau
reiktų sakyti, bene pirmuoju komerciniu (neskaitant „Zero“ ir kitų komedijų)
rimtesniu iššūkiu vien tik „tyliojo meninio“ pobūdžio filmams. Apie šį filmą
iki šiol sklando daugybė legendų ir apkalbų. Skandalingas jo nutekėjimas į
internetą sukėlė ant kojų teisuolius, kurie ėmėsi medžioti nelegaliai
platinančių ir siunčiančių filmą. Paskutiniuoju metu filmas vėl srauniai teka
„Linkomanijos“ puslapyje. Gal ir šiek tiek apmaudu, kad tiek pinigų prigrūstas
filmas taip lengvai ateina į kiekvieno namus, bet kita vertus, jau pats laikas,
nes kino teatruose pamatė tie, kurie tikrai pirko bilietus, DVD nusipirko per
pirmąjį mėnesį tie, kurie iš tikrųjų norėjo jį nusipirkti, o kiti... geriausiu
atveju būtų jį vis tiek per šventes pamatę per TV kaip ir kitus lietuvių filmus.
Mane šiek tiek nustebino „Sidabrinės gervės“ rinkimai, kada „Tadas Blinda.
Pradžia“ skaudžiai gavo į kaulus ir apdovanojimas už geriausią metų filmą
atiteko „Miegančių drugelių tvirtovei“, pastarasis, mano nuomone, Puipos darbas
ir buvo žymiai geresnis. Taigi, mokomės brangiai kurti komercinį reginį ir
mokomės juo džiaugtis, tad neverta lyginti su Pasaulio komercijos rinka, nors
savus reikia pagerbti už drąsą, tačiau didelė dalis internautų visgi linkę
pasmerkti filmą, jį išvadindami visokiausiais žodžiais.
Mano akimis, filmas nėra jau toks prastas, kaip daugelis jį piešia,
pridurdami, kad filme tik Lietuvos gamta graži, o visa kita – tuščia. Tenka
sutikti, kad žali peizažai iš tikrųjų labai gražūs, estetiniai niuansai
pakankamai gerai apgalvoti, silpniausioji dalis tikriausiai yra siužeto
ištransliavimas ir charakteriai. Daugelis, kas matė pirminį Tados Blindos
ekranizacijaą be paliovos lygina. Man patiko komentaras, kuriam visgi
pritarčiau: „Pirmasis Tada Blinda buvo svieto lygintojas – jo visi bijojo, o šį
Tadą Blindą – visi, kas netingi, dūchina.“ Tenka pripažinti, kad
pagrindinis vaidmuo, kažkodėl patekėtas dainininkui Mantui, atsipirko tik
estetiškai – gražus veidas, balsas, kūnas, yra charizmos... Bet charakterio
pasigedau. Ėjo iš kampo į kampą tą „auksinę subinę“ kartodamas ir kas antroje
scenoje save menkindamas ir prikaišiodamas, kad nenori būti sukilėlių vadu.
Kažkaip skystokas pasirodė vietomis, nors esama ir gerų dalykų – kartuvės ir
laisvės troškulio išjautimas šioks toks, tiesa, kartais jau pasijusdavau, lyg
žiūrėčiau romantinę dramą – poetinis literatūrinis kalbėjimas smarkiai vietomis
prasimušdavo ir prasilenkdavo su realizmu. Iš aktorių gausos išskirčiau Antaną
Šurną, kuris buvo pats geriausias, gal jo personažas dėkingas, gal puikus seno
vilko meistrystės kraitis – vargšui, į užpakalį kulka pataikė, bet finale jis
pabėgo, o tai liudija, kad filmas tikriausiai krauna kraitį ir ruošiasi tęsinio
maratonui, tik įtariu, kad tęsinys nebesutrauks šitokio legiono smalsuolių, nes
visgi nemaža dalis liko ir nusivylusių.
O aš nenusivyliau, žinojau, ko tikėtis, didelių pretenzijų nekėliau. Savam stiliuje
ir žanre filmas, sakyčiau, visai neblogai atsilaikė. Gražus reginys savotiškai
miniai, žinant ir jaučiant, kad tai lietuvių darbas ir jis nėra jau toks
prastas, bet iki gero filmo, aišku, gerokai trūksta, daug spragų atsiveria
žiūrint šį reginį.
P.S. Anonsas tikrai gražiai sukaltas.
Jūsų Maištinga Siela
Kai nėra stiprios režisūros, gero scenarijaus, tai net ir talentingiausi aktoriai bei puikiai padirbėję vaizdo operatoriai negali užglaistyti filmo trūkumų. Šiaip, džiugu, kad galima sukurti žiūrovišką filmą ir Lietuvoje...
AtsakytiPanaikintiTačiau idėja... Tadas Blinda? ar tikrai šiuolaikiniam lietuviui tai yra kažkoks didvyris..?