Filmas: "2001: Kosminė odisėja" / "2001: A Space Odyssey"

Sveiki visi,

Mano bandymas grįžti ir vėl prisiliesti prie S. Kubriko kūrybos baigėsi tuo, kad pažiūrėjau jo vieną (kaip ir visos kitos) legendinę juostą „2001: Kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey). Na, filmas skamba labai šiuolaikiškai, tačiau jis sukurtas 1968 – aisiais, kada žaibiškai ant mielių pradėjo augti fantastinių filmų ir serialų bumas, ypatingai apie keliones erdvėlaiviais. Na, Kubrikas šią juostą statė pagal romaną, tačiau net nežinau, kaip į šį filmą bereaguoti, nes man pasirodė pati prasčiausia, sausiausia ir nuobodžiausia režisieriaus juosta.

Tai ketvirtas filmas, kurį man tenka matyti iš Kubriko pasaulio. Pasakysiu taip, kad labiausiai mane nustebino ir galgi net kiek šokiravo techniniai filmo dalykai, nes jie stulbinamai ne tik profesionalūs, bet ir nufilmuoti taip, lyg dešimtmetį skirtųsi nuo Kamerono „Įsikūnijimo“. Šiai juostai daugiau nei 45 metai, bet jos grafika, kosminių erdvių pateikimas man primena šiuolaikinį fantastinį kiną ir mažai tenusileidžia kokiam nors „Prometėjui“ (2012).  

Aišku, daug žadanti evoliucijos vaizdavimo pradžia turėjo kažkaip labiau išvystyti siužetą, bet man šiame pasakojime per daug eklektikos, taip mažai susikalbėjimo, todėl filmas atrodo išparceliuotas ir prasmių sąsajų rodėsi tiek nedaug, o jei ir rodėsi, jie nieko nepaaiškino. Žinoma, kaip visada šiame filme atrasite Kubrikui būdingo subtilaus garso takelį – šįkart Vienos valsas kosmose su plaukiančiais erdvėlaiviais. Pasakykite, koks dabar fantastinis filmas apsiimtų transplantuoti klasikinį garso takelį į savo filmą? Kubrikas šiuo raiškos būdu kaip visada išskirtinis. Ir visgi filmas pasirodė siužetiškai silpnokas, charakteriai neišvystyti ir tik menkais kvapais primena fantastinio filmo šedevriuką „Mėnulį“ (2009). Tiesa, buvo, kad elektroninės erdvėlaivio smegenys šiek tiek baugino ir imponavo, kaustė dėmesį kaip siaubo elementas, tačiau tai nė iš tolo netvisko to paties režisieriaus darbu „Švytėjimu“ (1980), o dialogai buvo tokie skurdūs, kad beveik jais nesimėgavau, bandydamas pajausti prasmių plėtotę, kaip tai buvo paskutiniajame Kubriko filme „Plačiai užmerktos akys“ (1999).

Kokios išvados? Stulbinama grafika panaikina stereotipus apie pačius seniausius fantastinius filmus. Filmas skirtas labiau filosofams, ne fantastinių filmų smogėjams, o užburiantys suinscenizuoti kosmoso vaizdai ir garso takelis primena kitonišką meditatyvų filmą, kuriam reikia pasiruošti iš pagrindų. Aš, matyt, nepasiruošiau ir buvau užkluptas.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela