Sveiki visi,
Tai jau antras danų režisieriaus Thomas Winterberg darbas, kurį man tenka
matyti. Be „Submarino“ (2010), tai kartu ir antrasis kritikų pripažintas
režisieriaus darbas – filmas „Medžioklė“ (Jagten / The Hunt) (2012 m.). Tiesą
sakant, visą filmą žiūrėjau ir neapleido manęs nuojauta, kad vis dėl to esu jį
matęs. Tikrinau šio blogo įrašus – nėra. Filmas pakankamai šviežias, tad tikrai
turėjo įstrigti, tačiau neįstrigo. Kas čia buvo? Deja vu? Toks jausmas, kad
filmą esu žiūrėjęs, o po pusvalandžio gabalais prasukinėjęs ir nepakomentavęs
šiame saite. Keista... Pradedam iš naujo.
Visų pirma noriu pasakyti, kad Winterberg‘as vėl sukūrė rudeniškų spalvų
skandinavišką dramą, kuri labai įtraukia, tačiau atmintyje sunku ją išlaikyti. Tai
panašaus braižo, kaip „Submarinas“, rodos, filmas įtraukia, mėgaujiesi juo, bet
praeina tam tikras laiko tarpas, tenka kvaršinti galvą – o apie ką buvo filmas,
nors buvo jis geras? Gal dėl skandinaviškos dvelksenos, gal dėl režisieriaus
įtakos, ar velniai žino dėl ko...
„Medžioklė“ – tai pasakojimas apie vyruką, kurį neteisingai apkaltino
mergytės darželyje seksualiniu išnaudojimu. Puikus pavyzdys, kaip iš mažos
apkalbų kibirkšties įsiplieskia viso miestelio neapykanta vyrukui, jo
nepageidauja parduotuvėje, jis netenka darbo, nuo jo nusigręžia draugai, mergina,
buvusi žmona, jo šuo nudaigojamas, sūnus persekiojamas... Tikra raganų
medžioklė ir visuomenės isterija, kuriai įžiebti užtenka vienos mergytės
išsigalvojimai. Tai puikus filmas apie tai, kaip plinta visuomeninė agresija,
kuriai nereikia jokių įrodymų, užtenka tik tai „ką šneka žmonės“. Ant kelių
parklupdytas ir visuomenės sužlugdytas vyrukas, manding, priminė Kedžio bylą
Lietuvoje ir mergaitės besaikę dramą, kuri tęsėsi 3 metus su kapeikomis...
Filmas labai tinka tiems, kurie labai greitai suskuba nuteisti žmones. Juosta
be jokios abejonės turi įtaigos, dvelkia subtilia, nehiperbolizuota realybe,
apčiuopiau išliekamąją meninę vertę. O pagrindinio personažo aktorius Mads
Mikkelsen gavo vieną aukščiausių savo karjeros įvertinimų – Auksinę Palmės
šakelę tarptautinėje Kanų kino festivalyje kaip geriausias metų aktorius. Filmas
stiprus scenarijumi, įtaigi psichologija ir itin jautrus siužetas neleido
žiūrėti ramia širdimi šio filmo, todėl emocijos veržėsi per kraštus. O ko dar
benorėti iš gero filmo?
Mano įvertinimas: 10/10
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą