Sveiki visi,
Dievinu siaubo filmus! O tiksliau – dievinau... Nes amerikiečių siaubo filmo industriją ištiko kažkoks nepaaiškinamas sąstingis, taip galutinai nusprendžiau pažiūrėjęs filmą „Grėsmingas“ (Sinister) (2012 m.), apie kurį girdėjau tikrai labai gerų atsiliepimų, o ir kino kritikai nepagailėjo vieno kito geresnio žodžio, tačiau filmas, iš kurio tikėjausi kažko kitokio, galutinai sudaužė mano iliuzijas pasitenkinti geru siaubo filmu.
„Grėsmingas“ yra išties apgaulus filmas, nes paprastam žiūrovui įteigia, kad tai be galo geras scenarijus, siužetas, vaidyba ir apskritai bauginanti istorija. Galiu iš savo parapijos pasakyti, kad scenarijus tikrai yra vienas iš tų jau padoresnių, įdomesnių, tačiau žiūrint darosi šiek tiek apmaudu ir graudu – jis neišnaudotas. Filmo pastatymas apsiriboja jau esamomis siaubo kino klišėmis, niekuo nebenustebina režisūra, kuri dvelkia paskutinio dešimtmečio tais pačiais sprendimais, spalvomis ir mistifikacija. Ant viršelio parašyta, jog šis filmas tai „Paranormalaus aktyvumo“ bei „Viduje“, pastarasis irgi buvo sulaukęs liaupsių, darbas, tačiau tai tik reklaminiai triukai, filmas savo kokybe ir įtaigumu, tiesą sakant, niekuo nebenustebina.
Žinoma, vyrukas, kuris peržiūrinėja rastas palėpėje juostas su šeimų išžudymo istorijomis turėjo patraukti dėmesį, tačiau jau po 15-20 minučių aišku, koks likimas laukia buko, garbėtroškos ir užsispyrusio rašytojo. Nuspėti tai gali kiekvienas, o tai tikrai nestiprina šio filmo – štai jums vienas iš tų „stipriojo“, o iš esmės skylėto scenarijaus brokų. Filmas, aišku, turi ir stiprių pusių, bet tos pusės remiasi ir apsiriboja įprasto siaubo filmo niuansais – šiurpulinga istorija, kraujas, vaiduokliai, okultizmas – visa siaubo filmo puokštė, kuri reikalinga sutraukti žiūrovus į eilinį cirką, pamirštant kūrinio individualumo savybes.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 53/100
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą