Filmas: "Kelias į Guantanamą" / "The Road to Guantanamo"

Sveiki visi,

Vakar naktį teko sužiūrėti Berlyno kino festivalyje „Sidabrinį lokį“ iškovojusį už geriausią režisūrą draminį ir dokumentinį filmą „Kelias į Guantanamą“ (The Road to Guantanamo) (2006 m.). Na, tai filmas dviejų žanrų – drama ir dokumentika, kuri labai dramatiškai susipina ir atskleidžia visiškai prieštaringą ir kontraversišką versiją apie įvykius Afganistane. Pirmą pusvalandį filmą stebėjau gana vangiai, kadangi įžanga pasirodė pernelyg nuobodi ir ištęsta apie keturių draugų vizitą iš Britanijos į Pakistaną, o iš Pakistano į Afganistaną, kuriame puikiai kalbantis britiškai rytietiško gymio draugai pateko į amerikiečių rankas, kur jie buvo žiauriai tardomi, kankinami, žeminami ir visaip kitaip žmogiškai naikinami, kad prisipažintų, jog jie priklauso „Al Qaidui“.

Po pusvalandžio staiga įvyko filme didžiulis lūžis ir emocijos ėmė veržtis per kraštus. Tai, ką amerikiečiai daro Rytuose yra pasišlykštėtina, kada paprastus civilius paverčia kaliniais, prieš juos smurtauja, žemina, tardo pačiais žiauriausiais būdais – neleidžia miegoti, liepia viešai tuštinis, palieka kepti saulėje be vandens, nuolat stumdo, šaudo, siundo šunis ir palieka miegoti aptvarose arba uždaro į belangę suvystytą kaip paršelį su ryškiomis šviesomis ir be proto garsia roko muzika – visi šiek kankinimo būdai priminė man nacius, kurie šitaip be priežasties kankino žydus. Pasibaisėjau amerikiečių jūrų pėstininkais, žiauriais, laukiniais karininkais, kurie su žmonėmis elgėsi kaip su gyvuliais ir dar blogiau. Pyktis ėmė, kada vykstantys įvykiai Vakaruose per TV buvo komentuojami prezidentų ir valdžios organų atstovų kaip „saugios ir humaniškos“ priemonės, apsisaugant nuo priešų – melas, melas, melas!!! Priešai ne Rytų pasaulio žmonės, bet amerikiečių pajėgos, toks jausmas, kad Amerikos kariai tiesiog linksminasi kankindami civilius, varydami juos iš proto, kad prisipažintų tais, kas jie nėra – tai priminė KGB laikus, tikrai, pasižiūrėkite filmą ir būsite sukrėsi.

Režisierius užsiminė, kad jam visai nerūpi, ką pagalvos Amerika ar Britanija dėl šio filmo, jam labiausiai rūpėjo atskleisti žiaurią neteisybę ir tai, kaip visuomenėje plaunamos smegenys. Žinokite, filmas man neatsiėjo lengvu seansu, nes po to buvo sunkoka užmigti, vis galvojau, ką aš daryčiau, jeigu būčiau buvęs jų vietoje. Tai stipri dokumentika, kurioje kalba tikrieji išgyvenę žmonės amerikiečių santvarkos pragarą, o draminėje filmo dalyje jau vaidina atrinkti aktoriai. Silpnų nervų žiūrovai turėtų ypatingai nusiteikti šiam seansui, kadangi gali baigtis pykčio ir siaubo priepuoliais. 

Filmo pabaigoje vieno iš draugų buvo paklausta, ką davę šis pragaro išgyvenimas? Jis atsakė: - „Tai mane pakeitė į gerą ir atvėrė naujai akis į pasaulį. Aš nebemanau, kad žemė yra graži ir puiki vieta gyvenimui.“ Pažiūrėjus šį filmą ir man sukirbėjo tokia mintis. Rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.5


 

Jūsų Maištinga Siela