Filmas: "Tomas atvyko į kaimą" / "Tom à la ferme"

Sveiki,

Kanadiečių-prancūzų režisierius ir aktorius Xavier Dolan nuo debiutinio filmo „Aš nužudžiau savo motiną“ (2009) beveik kasmet Kanų festivaliui paruošia po intriguojantį filmą, tikriausiai banaliai pasikartosiu, kad šis labai jaunas režisierius laikomas tiesiog šiuolaikiniu kino genijumi ir potencialiu antruoju F. Ozon‘u. Jo filmas „Tomas atvyko į kaimą“ (pranc. Tom a la ferme) (2013) – tai jau mano ketvirtas ilgametražis jo pamatytas filmas ir galiu pasakyti, kad šis režisierius vis dar moka mane nustebinti, intriguoti ir apskritai leidžia mėgautis filmu kaip kūriniu.

„Tomas atvyko į kaimą“ – tai tikriausiai ryškus apskritai šio režisieriaus kūrybinis kino lūžis. Po jo jis sukūrė dar geriau vertinamą filmą „Mamytė“ (2014), kurį šį pavasarį ketina rodyti „Kino pavasaris“ ir jau repertuare užregistruota, kad režisierius pagaliau patraukė į anglikoniškąjį kiną ir susikvietė labai ryškius Holivudo aktorius ir kurs naują savo kino karjeros etapą. Na, o „Tomas atvyko į kaimą“ skiriasi nuo kitų X. Dolan filmų tuo, kad jis atsisakė dalies saldumo ir lyriškumo, kurį matėme „Įsivaizduojamos meilės“, autobiografiškumo „Aš nužudžiau savo motiną“, translytiškumo „Bet kokiu atveju Laurencijus“... Ir vis tiek tai gana brutalus psichologinis filmas, su sunkiai paaiškinamomis, bet visgi įdomiai paaiškinamais personažų sprendimais, esama keistai intriguojančių sadomazochistinių elementų, bet bene labiausiai žiūrovo jusles dirgina Tomo ir jo mirusio vaikino brolio santykiai, kurie pavojingai banguoja nuo įtemtos homoerotikos iki smurtinių, subordinuotų neaiškių santykių. Klausimas: kas visgi laiko Tomą tame kaime šalia gyvybei pavojingo žmogaus? Vaikino atminimas, kad jo brolis panašaus balso, kvapo? Kokios šio būvimo ir „pasitenkinimo“ taisyklės? Neįtikėtai viskas sustimuliuota ir kartu neatrodo viskas ištęsta kaip labai ilgame filme „Bet kokiu atveju Laurencijus“.

Kaip visada pasakysiu, kad X. Dolan kuria įtampą, mėgsta stambiu planu rodyti veikėjus ir veiksmus mistifikuoti, uždėti kažkokį sunkiai nulaužiamą socialinį-psichologinį kodą. Aišku, nuo to filmą žiūrėti tik įdomiau ir skųstis tikrai nėra dėl ko. Smagu, kad režisierius lyg ir tęsia savo temas, bet rodo ryškų poslinkį, kad nori evoliucionuoti, atrasti naujas formas, naujas jam rūpimų klausimų nagrinėjimo nišas. Įtaigus, įdomus, skoningas su puikiu garso takeliu, kuriam skiriama kaip visada daug dėmesio, filmas „Tomas atvyko į kaimą“. Man labai patiko kaip ir paties X. Dolano scenarijus ir vaidyba.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7

Jūsų Maištinga Siela