Sveiki, kino žiūrovai
ir puslapio skaitytojai,
Su filmu „Visko teorija“
įžengiau į „oskarinių“ filmų peržiūras, kurios jau antru seansu mane labai
nustebino gerąja to žodžio prasme. Filmas „Vaizduotės
žaidimas“ (angl. The Imitation Game)
(2014) – tai antroji britų biografinė drama apie mokslo genijų per 2014 metus. Biografinės
dramos kaip visada „ant bangos“ ir po „Visko teorijos“, šis filmas dar labiau
mane nustebino ir, tiesą sakant, pakerėjo.
Tai pirmasis norvegų
režisieriaus Morten Tyldum matytas filmas su bene garsiausiais britų aktoriais.
Pradėsiu galbūt visų pirma nuo liaupsių – puikiai parinkta medžiaga, puikus
scenarijus, atmosfera, vaidyba, įdomi žmogaus charakteristika, intriguojanti
biografija ir faktai, faktai, faktai, kurie filmo pabaigoje sukala paskutines
vinis į žiūrovo emocinį karstą. Aišku, didžiausios mano pagyros aktoriui
Benedict Cumberbatch, kuris šiame filme buvo tikrų tikriausias stebuklas –
plieninė organika, charakterio subtilumai, fizinė ir dvasinė energetika, stoiškumas.
Aišku, pati Alan Turing asmenybė savaime duoda labai daug medžiagos ir žavesio –
užslaptintas mokslo genijus, sutrumpinęs Antrąjį pasaulinį karą dviem metams,
išgelbėjęs milijonus gyvybių, galgi net visą Pasaulį nuo Hitlerio beprotybės,
nulaužęs Enigmos kodą. Ir tuo pačiu filme jo asmeninis gyvenimas gana komplikuotas
– jis neturi draugų, yra homoseksualus, tiesmukas, turi daug bendravimo kompleksų.
Šiek tiek netgi šokiruoja seksualinė tapatybė, kuri dar A. Turingui esant
gyvam, visuomenėje buvo suvokiama kaip nusikalstamas dalykas, todėl veikėjas
patrauktas teisman, jam vietoj kalėjimo skiriama cheminė kastracija, kuri
palaužia veikėją visomis prasmėmis ir priveda iki savižudybės...
Kadras iš filmo "Vaizduotės žaidimas".
Tokia ta mūsų XX
amžiaus genijų dalis – daugelis homoseksualai, niekinami, įžeidinėjami, o
nepaisant jų tapatybės, dėl jų pastangų gi šiandienos pasaulis yra toks, koks
yra ir kažin, kaip atrodytų viskas, jeigu savu laiku A. Turing nebūtų
realizavęs savų idėjų... Antro plano aktoriai Keira Knightley atrodė gerai,
išties gerai, jos harmoningas būvimas itin pasitarnavo enigmos kodo laužymui,
ji atrodė kaip visada nepaprastai žavi ir gal net kiek per graži, palyginus su
realiąja Joan Clarke, bet gi negalima nuolat jos kaltinti būvimo pernelyg
gražiai, aktorė turi parako ir, atrodo, šįkart kritikai nuo jos nenusigręžė ir
po filmų „Puikybė ir prietarai“ bei „Atpirkimas“ aktorė vėl sulaukė
pripažinimo, nors, sakyčiau, ji kur kas man įspūdingiau pasirodė filme „Pavojingas
metodas“. Smagu vėl sutikti antrajame plane puikųjį Matthew Goode – labai mėgstu
jo būvimą kine, jis kažkoks talismanas, skleidžiantis įdomiai patrauklią
energetiką, todėl jį kaip aktorių labai lengva įsiminti.
Apskritai galiu
pasakyti, kad tai įspūdingas filmas. Patiko kiek labiau nei „Visko teorija“,
bet anas filmas labai geras ir vertas akies. Šiaip esu sužavėtas kaip po filmo „Nuostabus
protas“ (2001). Gal ir iš tikrųjų genijais gimstama ir jie sunkiai pritampa
prie mūsų visuomenėje, todėl yra nuolat ujami ir mušami už savo kitoniškumą? Paradoksaliausia,
kad jie pasitarnauja visuomenės labui kur kas labiau nei tas, kuris yra
vidutinis agresorius.
Mano
įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis:
72/100
IMDb: 8.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą