Filmas: "1944" / "1944"

Sveiki, skaitytojai,

Kaip jau esu ne kartą sakęs, labiausiai iš Baltijos šalių kino mane intriguoja estų kinas, kuris bene labiausiai įdomus ir gana aukšto lygio, kadangi yra gerai finansuojamas ir platinamas. Režisierius Elmo Nuganen kol kas nebuvo patekęs į mano akiratį, nors jam pavyko tai, ko nepavyko nei lietuviškam, nei latviškam kinui. Jo kino juosta „Mandarinai“ buvo nominuota „Oskarui“ kaip geriausia užsienio šalių juosta. Tai pirmas sykis, kai patenkame su Baltijos šalių kontingentu į tokias nominacijas. Nors „Mandarinų“ taip ir nepamačiau (kol kas), bet pasitaikė puiki proga pažiūrėti jo naujausią darbą gana neįdomiu ir angažuotu pavadinimu „1944“ (est. 1944) (2015).

Pasakysiu tik tai, kad filmų apie Antrojo pasaulinio karo baisumus, apkasus ir t. t. yra sukurta tiek, kad nors vežimu vežk ir tikriausiai dėl to ne aš vienas esu išlepęs, žiūrėdamas tokios tematikos filmą, todėl kaskart reikalavimai tokiam kinui vis aukštesni ir aukštesni. Žinoma, ši estų drama yra vykusi, įtraukianti ir įdomi, nors ir kaip nekęsčiau istorijų iš po apkasų, bet negalėjau praleisti estų kino! Filmas geras, nors man, tiesą sakant, pradžia gana sunkiai įsivažiavo, daug judrių scenų apkasuose, kuriuose neaišku, kas ir už ką kovoja. Vėliau išsivysto tikroji šios istorijos drama t. y. ne tai, kad žmonės pyškina vienas į kitą, kad artimieji tremiami į Sibirą, nors aišku, dramos yra ir tame, bet šiame filme svarbiausia baltųjų nacių ir raudonųjų sovietų stovyklos, kuriose susiskaido estų kariai. Iš esmės kovoja virš karių galvų dvi propagandinės jėgos, o apkasuose tie patys estai, paveikti skirtingų propagandinių idėjų. Tiesą sakant, tame didžiausia ir drama, kad nebėra teisingo pasirinkimo ir teisingos kulkos, nes estai žudo tuos pačius estus. Pas mus Lietuvoje kažkaip baltųjų ir raudonųjų nesutarimai nebuvo tokie ryškūs, kaip Latvijoje ir Estijoje, todėl šis filmas puiki meninė medžiaga susipažinti su tuo, kas galbūt galėjo dėtis pas mus.

Įdomu dar ir tai, kad pagrindinis herojus miršta viduryje filmo. Tiesą sakant, Holivude herojus nemiršta, jis išgyvena iki filmo pabaigos arba laimi arba pralaimėjęs miršta, o čia estafetę perima kita fronto dalis. Iš tikrųjų toks sprendimas teisingas, nes režisierius mums suteikia progos pabuvoti vienoje ir kitoje ideologijos pusėje. 

Jeigu atvirai, man mūsų „Ekskursantė“ gal patiko kiek labiau nei „1944“, nes labiau romantizuota, bet iš esmės „1944“ galingas estų sukurtas paminklas istorijai, kuri pagaliau gal net pirmą kartą papasakoja istorija iš vokiečių ir rusų pusių, bet iš esmės niekas nelaimi, o aukų, nors vežimu vežk. Nors filmas apie karą ir apkasus, bet iš esmės tai ideologijų karas, kuris paskutiniu metu vėl užsimezgė tarp Rusijos ir Vakarų. 

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela