Sveiki, mieli
skaitytojai,
Lėtai, bet tęsiu
geriausių Alfred Hitchcock filmų peržiūras ir šįkart jau trečioji mano matyta
jo juosta „Svaigulys“ (angl. Vertigo) (1958). Šį filmą pasirinkau
Helovyno nakčiai, nors jame maža to siaubo, bet žiūrėjimo malonumas užtat buvo
garantuotas. Prieš tai matyti „Psichopatas“ ir „Langas į kiemą“ taip pat buvo
tikra karamelė akims ir sielai, tai lyginant su jais „Svaigulys“ man pasirodė
įdomesnis ir geresnis už „Langą į kiemą“.
Apskritai filmas pagal
įvairius topus yra laikomas vienas geriausių per visą kino industriją. Šio titulo
„Svaigulys“ gviešiesi ilgus dešimtmečius vis nenumaldomai kildamas ir pagaliau
2012 m. (topas pertvarkomas kas 10 metų) jam pavyko įsitvirtinti geriausiųjų
pozicijos viršūnėje. Apskritai kalbant, filmas išties geras. Jame yra visko –
lėtos draminės tėkmės, intrigos, jausmų pertekliaus, detektyvo, bet labiausiai
filmą „puošia“ scenarijaus cinkelis duoti pagrindiniam personažo aukščio baimės
ligą, kuri suteikia personažui svaigulį. Svaigulys įgauna metaforinę galią ir
jis įsiviešpatauja ne tik kaip liga, bet apskritai kaip detektyvo dvasinės
būsenos susverdėjimas, iliuzijų pasaulio patikrinimas. Veikėjai pradeda
balansuoti tarp tikrovės ir vaiduokliškai iliuzinės tikrovės – šitoks balansavimas
anuomet kine buvo tikrai nuostabus. Jis ir tebėra nuostabus netgi lyginant su
Ingmar Bergmano „Žemuogių pievele“, kur ryškiai akcentuojama sapno plotmė.
„Svaigulys“ be jokios
abejonės yra ir klasikinė sentimentalizmo istorija. Tiesiog nualpti galima,
kaip vyrukas spaudžia moterį pasikeisti išoriškai, kad patikrintų praeities
įvykius, net galvoj netelpa, kaip jis nemato, kad tai yra ta pati moteris!
Žinoma, visi romantiniai apsikabinimai, simfoninis garso takelis – tiesiog viskas
puiku, nors ir panašėja į šiuolaikines muilo operas. Visgi filmas labiau
detektyvinis, su mistikos elementais. Viena gražiausių ir įspūdingiausių scenų,
bent man, yra pasivaikščiojimas po sekvojų mišką ir rąsto rievių analizė, per
kurią bandoma sumistifikuoti veikėjos psichinę būklę.
Filmas tiesiog vertas
savo žiūrovo. Nemirštanti klasika, kaip ir visi A. Hitchcocko aktoriai, kuriais gėrėjausi ir gėrėjausi...
Mano
įvertinimas: 9.5/10
IMDb: 8.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą